VAI VAI Magazine ir aš – kas, kaip ir kodėl?

Sorry my non-Lithuanian readers, this time only in Lithuanian, as I am introducing a new project that I am a part of – a new online magazine. You can of course check it out, because it’s veeery beautiful and charming, but sadly only in Lithuanian. Maybe one day also in English, who knows :) A new recipe coming soon, see ya!

Taigi taigi, jau ne kartą minėjau ir rašiau apie naują elektroninį žurnalą Lietuvos padangėje. Žavių, įkvepiančių, veiklių ir tiesiog puikių moterų iniciatyva gimė VAI VAI Magazine, prie kurio nagus prikišau ir aš. Kaip gi viskas prasidėjo? Prieš maždaug metus gavau elektroninį laišką, kuriame Rūta iš labai gražaus tinklaraščio Žalia Rūta kreipėsi į mane su prašymu atsakyti į kelis klausimus apie tinklaraščius jos rengiamam kursiniam darbui. Smagiai susirašius, bendravimas kuriam laikui pritilo. Vėliau, man būnant Porte, netikėtai gavau Rūtos friend requestą Facebook’e, pradėjome susirašinėti, pasidžiaugėm, jog va, šį semestrą Porte aš, o kitą semestrą ten išlekia ir Rūta. O tuomet sekė žodžiai, jog man grįžus ji turės pasiūlymą. Dėl jo palikti mylimą Portą nebebuvo taip sunku, tad man grįžus susitikome su Rūta ir dar keliomis žaviomis moterimis ir aptarėme tą paslaptingą pasiūlymą – naujas, charizmatiškas, įkvepiantis ir įdomus elektroninis žurnalas VAI VAI Magazine, prie kurio prisidėti buvau pakviesta ir aš. Turbūt nesunku atspėti, jog atsakymas buvo garsus TAIP, vos ne išrėktas iš džiaugsmo :). Susipažinau ir su Viktorija iš dievinu.lt, mūsų vyriausiąja redaktore, puikiai organizuojančia visus darbus ir įkvepiančia tolimesniam darbui. VAI VAI šaknys slypi būtent šiose dviejose moteryse, Rūtoje ir Viktorijoje, o apie tai, kaip viskas gimė kviečiu paskaityti redaktorės žodžio skiltyje žurnale.

11041890_1597720400505664_1033933387949323495_o

Tad kaip gi prisidėjau prie naujojo projekto? Pavasario numeryje šiluma ir gaiva švyti Celebrate Life skiltis, kurioje siūlome keturis labai skanius kokteilius bei užkandžius prie jų kokteilių vakarėliui. Užkandžiai ir buvo tai, ką rengiau pavasariniam žurnalo numeriui. Visi keturi užkandžiai neįtikėtinai lengvai paruošiami ir labai skanūs, tad tikrai siūlau juos išbandyti savo rengiamam kokteilių vakarėliui ar tiesiog paprastam pasisėdėjimui su draugais (skaitykite nuo 51 psl.)

stalas

Žurnalą galite rasti paspaudę štai ČIA. Jau greitu metu mūsų šauni komanda pradės darbus žurnalo vasaros numeriui, kuriame mano fotoaparato objektyvo užfiksuotų vaizdų ir kulinarinių istorijų matysite dar daugiau. Švęskime gyvenimą!

Žurnalas
Tinklaraštis

Facebook
Instagram

Untitled

Brauniai su kreminiu sūriu ir avietėmis + VAI VAI Magazine/ Raspberry cheesecake brownies

Scroll down for text and recipe in English

Vakar apturėjau šiokį tokį “malonumą.” Išluptas (hiperbolizuoju) protinis dantis, kurio dėka šiandien esu burundukas su milžinišku dešiniu žandu, siurbčiojantis smūčius su šaukšteliu. That’s a new low.

Ne, jei iš tiesų, nebuvo taip blogai, kaip tikėjaus. Patarimas: prieš bet kokią medicininę procedūrą NESKAITYKIT internetų (jie visi tuose forumuose išprotėję). Važiuodama pas dantistę suvokiau, kad nepasiėmiau piniginės, protas nušvito “O gal tai ženklas!” ir buvau beapsisukanti namo. Bet nope, aš, Bailė iš didžiosios (pačios didžiausios) B, susiėmiau, nustojau drebint kinkas, atguliau į kėdę, o ten punkšt punkšt viens du ir baigta, jokio skausmo. Tai va, o šiandien galiu džiaugtis ištinusiu veiduku. Bet look on the bright side, putlūs žandai (net jei jis toks tik vienoj pusėj) visai mieli, ar ne?

IMG_2987_1

O kai pabodo gulinėti bedarant “The Office” maratoną, ėmiausi Velykinio deserto gamybos. Dėl to danties nežinau, kiek kiaušinių ir mėsyčių, ir mišrainyčių, ir antyčių, ir pyragiukų (močiutės tiesiog nemoka pagaminti pakankamai, per daug arba nieko) ryt galėsiu paragauti, bet iškepti kažką skanaus ir pasidalinti su Jumis labai norėjau. Tad štai, labai pavykę brauniai su kreminio sūrio sluoksneliu ir avietėmis. Drėgnas ir sodrus šokoladinis sluoksnis, lengva ir saldi sūrio dalis bei rūgštokos avietės, viską sustatančios į vietą. Ir nors kieto maisto man dar negalima, vienas gabaliukas netyčia įšoko į burną. Netyčia!

O taip pat noriu labai labai pasidžiaugti ir pakviesti visus skaityti pirmąjį elektroninio žurnalo VAI VAI magazine numerį, prie kurio turėjau garbės prisidėti ir aš! Žurnalą rasite paspaudę štai ČIA. Sėkmės istorijos, keliautojo gidai, receptai, interjero patarimai ir dar daugybė kitų temų, tad skaitykite, gerkite į save grožį ir įkvėpimus ir pajuskite pavasarį jei ne už lango, tai bent galvoje ir širdyje :)

Skanių Velykų! :)

IMG_2993_1

Brauniai su kreminiu sūriu ir avietėmis
23×33 cm forma

Brauniui:
250 g sviesto
5 dideli kiaušiniai
300 g baltojo cukraus
70 g geros kokybės kakavos miltelių
160 g miltų
Žiupsnis druskos

Kreminio sūrio sluoksniui:
300 g kreminio sūrio (arba kreminės varškės)
150 g baltojo cukraus
1 didelis kiaušinis
50 g miltų
~50 ml pieno

125 g šviežių aviečių

Ištirpinkite sviestą ir palikite kiek atvėsti. Kiaušinius plakite su cukrumi apie 5 minutes, kol masė pašviesės ir taps puri. Po truputį plakdami supilkite tirpintą sviestą. Įmaišykite miltus, kakavą ir druską. Maišykite, kol masė taps vientisa, bet nepermaišykite.

Kreminį sūrį plakite su cukrumi, miltais ir kiaušiniu, kol masė taps vientisa. Jei trūksta drėgnumo, galite įpilti šlakelį pieno.

Į kepimo popieriumi ištiestą formą pilkite 3/4 šokoladinės tešlos, ant jos paskleiskite visą kreminio sūrio masę, o ant jos šaukštu išdėliokite likusį ketvirtadalį šokoladinės tešlos. Su peiliu kelis kartus horizontaliai ir vertikaliai pereikite per tešlą, kad abi masės šiek tiek persimaišytų ir sukurtų marmuro efektą. Ant viršaus išdėliokite ir šiek tiek paspauskite avietes. Kepkite ~45 minutes 180 laipsnių orkaitėje arba kol į vidurį įkištas pagaliukas išlįs beveik sausas. Prieš pjaustant pilnai atvėsinkite ir porą valandų palaikykite šaldytuve.

IMG_2985_1

Yesterday I had a very “pleasant“ experience. My wisdom tooth was pulled out, which resulted in a wonderful chipmunk face with a gigantic right cheek and a never before experienced activity of eating a smoothie with a spoon. That‘s a new low.

But for real, it wasn‘t as bad as I thought it would be. Advice: DON‘T READ internet forums before any medical procedure (I swear, people are out of their minds there). While I was driving to my dentist I realized that I forgot my wallet and in my mind I was screaming “It‘s a sign!“ and almost turned around to go home. But nope. I, a Coward with a capital C, somehow managed to stop panicking and got it done. It went super fast and I didn‘t feel a thing, since half of my face was completely numb. So yeah, I am a little bit proud that I was able to act mature and not make a fool out of myself with tears of fear in my eyes. And today I can celebrate the fact that I have a swollen face. But look on the bright side, chubby cheeks (even though it‘s just one of them) are kinda cute, right?

IMG_2994_1

So when I got a bit bored of laying in bed with a marathon of “The Office“ I decided to make something delicious for Easter. Because of that tooth, I don‘t know how many eggs, meats, salads, pastries (grandmas just can‘t make the right amount of food, it‘s either too much or nothing at all) I will manage to eat tomorrow, but I really wanted to make a delicious dessert and share it with you. So here it is! Very good raspberry cheesecake brownies with a dense and rich chocolate layer, fluffy and sweet cream cheese layer and tart raspberries, which just balance everything out perfectly. I can‘t yet eat solid food, but one piece somehow unexpectedly jumped into my mouth. Magic…

Have a wonderful Easter! :)

IMG_2984_1

Raspberry cheesecake brownies
23×33 cm (9×13 inch) pan

Brownie layer:
2 sticks + 2 tbsp / 250 g butter
5 large eggs
1 ½ cup / 300 g white sugar
9 tbsp / 70 g high quality cocoa powder
2/3 cup / 120 g all-purpose flour
A pinch of salt

Cheesecake layer:
10.5 oz / 300 g cream cheese
¾ cup / 150 g white sugar
1 large egg
3 tbsp all-purpose flour
~3 tbsp / ~50 ml milk

4.5 oz / 125 g fresh raspberries

Melt the butter and leave to cool for a bit. Mix sugar and eggs for ~5 mins, until it becomes pale and fluffy. Slowly mix in the melted butter. Then mix in the flour, cocoa powder and salt until incorporated, but don‘t overmix.

In another bowl mix cream cheese with sugar, flour and an egg until it becomes smooth. If it‘s a bit dry, mix in a few tablespoons of milk.

Line a baking pan with parchment paper and pour ¾ of the brownie batter in the pan. Pour the cheesecake batter on top. Finish by dolloping the rest of the brownie batter on top of the cheesecake layer. Take a knife and swirl it around vertically and horizontally so both batters would mix a bit and create a marble effect. Put the raspberries on top and push them in slightly. Bake in a 180C / 350F degree oven for about 45 minutes or until a toothpick inserted in the middle comes out almost clean. Chill in the fridge for a few hours before serving (not you, the brownies, ahaha, such joke, ok, I am stopping).

Inspiration from Call me cupcake

Šokoladinė tarta / Chocolate tart

Scroll down for text and recipe in English

Neseniai skaičiau straipsnį apie santykius, bet tą pačią idėją galima pritaikyti bet kurioje situacijoje. Straipsnis vadinosi “Fuck Yes or No”. Sprendžiant, ką daryti ir kuriuo keliu eiti, dažnai susiduriame su abejonėmis, eiti neiti, daryti nedaryti, draugauti ar nedraugauti. Straipsnio esmė štai kokia: jei prieš kažką darant nesame pilnai užsivežę ir nerėkiame galvoje ar garsiai fuck yes!, to daryti ir švaistyti savo laiko neverta. Neverta apsistoti ties viduriu “oi, nežinau, nu gaaaaaal paeis”. Nepaeis, jei tai nebus tai, kas smarkiai užkuria iš vidaus. Jei prieš kažką darant nesakai fuck yes, nedaryk. Savo laiką geriau skirti paieškoms to, kam pasakysi fuck yes, o ne vidutiniškai įdomioms tavo sielai veiklos, nes oho… Oho, koks nuostabus jausmas, kai viduje dega ugnelė!

“Don’t give them your soul. Save your soul for me.”

IMG_2934

Va šitai tartai aš tikraaaaai sakau fuck yes! Sodri, nuodėminga, net truputį nepadoriai gundanti. Bet ko daugiau tikėtis su tiek šokolado? Puikiausiai, gomurį glostančiai tartai tereikia kelių aukščiausios kokybės ingredientų. Pagaminama nesudėtingai, bet reikalaujanti laiko šaldytuve. Labai rekomenduoju pasikviesti draugų ir sumaitinti jiems šitą gėrį, nes iš nurodyto kiekio pagaminsite labai labai skanų, bet tuo pačiu ir labai sotų desertą, kurį užbaigti patiems gan sudėtinga. O sotūs draugai – amžini draugai (manyčiau taip).

IMG_2946

Šokoladinė tarta
27 cm kepimo forma

Pagrindui:
250g miltų
125 g šalto sviesto, supjaustyto kubeliais
90g baltojo cukraus
1 kiaušinis

Miltus ir šalto sviesto kubelius trinkite tarp pirštų, kol masė taps smėlio konsistencijos ir nebeliks didelių sviesto gabaliukų. Įmaišykite cukrų ir išplaktą kiaušinį. Atrodys, kad tešla per sausa, bet suspaudus tarp pirštų jį laikys formą. Visą masę išverskite ant stalviršio ir suspauskite į kamuoliuką, kurį apvyniokite plėvele ir dėkite į šaldytuvą 30-45 minutėms. Tuomet ant pamiltuoto paviršiaus tešlą iškočiokite į kiek didesnį už kepimo formą apskritimą ir jį atsargiai įklokite į formą. Dugną šiek tiek pabadykite šakute, patieskite kepimo popieriaus (palikite aukštus kraštus, kad būtų lengviau jį išimti),  ant jo pilkite pupelių, ryžių ar kitų kruopų, kad prislėgtų popierių ir tešlą. Dėkite formą 15-ai minučių į šaldytuvą ir tuo metu įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių.  Kai orkaitė įkais, kepkite pagrindą 15 minučių, tuomet išimkite kepimo popierių su pupelėmis, kruopomis ar ryžiais* ir pakepkite dar ~7 minutes. Iškepusį pagrindą pilnai atvėsinkite.

*Atsargiai, aš visas kruopas išverčiau į orkaitės vidų ir ant virtuvės grindų…

Šokolado sluoksniui:
370 g 70% kakavos juodojo šokolado
85 g sviesto
25 g medaus
400 ml 35% grietinėlės
Žiupsnis druskos

Grietinėlę kaitinkite, kol bus beveik verdanti. Ją užpilkite ant pasmulkinto šokolado ir kubeliais pjaustyto sviesto. Palikite pastovėti 1 minutę ir viską gerai išmaišykite, kol šokoladas ir sviestas pilnai ištirps. Įmaišykite medų ir druską. Įdarą pilkite ant atvėsusio pagrindo, išlyginkite paviršių ir kiškite į šaldytuvą 3-4 valandoms ar per naktį. Patiekiant viršų galite pabarstyti tarkuotu šokoladu ar smulkintomis kakavos pupelėmis.

IMG_2926

A few days ago I read an article about relationships, but the idea of the article can be applied to almost every situation. It was called “Fuck Yes or No”. When deciding what to do and which way to go, it is not uncommon to start questioning yourself to go or not, do or not, date or not etc. The point of the article was that if before doing anything you are not fully into it and don‘t shout in your head or out loud fuck yes! you shouldn’t do it and waste your time. You shouldn’t be satisfied with anything average like “oooh I don’t know, maybe it will work”. It won’t, if it’s not something that fires you up from inside. If you are not saying fuck yes before doing anything, just don’t do it. Instead, spend your time to discover what makes you say fuck yes, not something that is moderately interesting for your soul. Because wow… WOW, how amazing it feels, when you have a fire inside!

“Don’t give them your soul. Save your soul for me.”

Tarta

And I say, no, I shout a huge fuck yes to this chocolate tart! Rich, indulgent and a bit sinfully seductive. But what else can you expect with such loads of chocolate? And you only need just a few highest quality ingredients to make an exceptional dessert. This tart is very easy to make, just requires a little bit time in the fridge. I strongly recommend inviting friends over and feeding it to them, because you will make a really good, but also very filling dessert and it might get hard to finish it by yourself (but you can, of course). And as they (or I) say, full friends are friends for eternity.

IMG_2942

Chocolate tart
27 cm / 10-inch tart pan

For the base:
2 cups / 250g all purpose flour
1 stick+2 tsp / 125 g cold butter, cut in cubes
½ cup / 90g baltojo cukraus
1 egg

Rub flour and cold butter between your fingers until it resembles sand and you can‘t see any big pieces of butter. Mix in the sugar and beaten egg. It might seem that the dough is to dry, but if you press it in your palm and it holds its shape, you‘re good. Pour everything on the counter and press it into a dough ball. Wrap it into plastic wrap and chill in the fridge for 30-45 minutes. Then roll the dough with a bit of flour into a circle that is slightly bigger than your tart pan, carefully put it in the pan and press into the sides. Poke the bottom part of the dough with a fork, line the inside of the tart case with baking paper and fill with beans, rice or other grains and chill for 15 mins. Meanwile preheat the oven to 355F/180C degrees. Bake the case for 15 mins, remove the baking paper with the beans* and bake for additional 7 mins. Cool completely.

*Be careful, I spilled the beans all over the inside of the oven and the kitchen floor…

For the chocolate filling:
13 oz / 370 g 70% dark chocolate
6 tbsp / 85 g butter
1 tbsp / 25 g medaus
1 /2 cup / 400 ml heavy cream
A pinch of salt

Heat the cream until it is almost boiling. Pour it on chopped chocolate and cubed butter, leave it to sit for 1 minute and then mix until the chocolate and butter is fully melted. Mix in the honey and salt and pour the filling onto the cooled tart base, even out the top and chill for 3-4 hours or overnight to set. Sprinkle some cocoa nibs or grated chocolate on top before serving.

Inspiration SORTED food

Labai žavios ir skanios naujienos

11043270_1580033028941068_6621062256752265849_n

Šįkart trumpai :) Vos grįžusi iš Porto iškart įsisukau į naują dalykėlį, kuris jau šį mėnesį pasieks ir Jus! VAI VAI magazine – naujas elektroninis žurnalas trokštantiems nuoširdumo ir naujų vėjų galvoje. Jame susipins įkvepiančių žmonių sėkmės istorijos, stiliaus ir interjero sprendimai, kelionių įspūdžiai, must do ir must see sąrašėliai, maistas (afkors) ir dar daug daug kitų žavių dalykų. Visas naujienas sekite VAI VAI socialinėje erdvėje:

Tinklaraštis
Facebook
Instagram
Pinterest

O čia nedidukas sneak peak’as iš mano studijos (aka ankštos virtuvėlės). Celebrate life!

koliazas

Štai kas neįtikėtinus pusę metų dėjosi Porte / What was happening in Porto for an unbelievable half a year

Olá, tudo bem?

Grįžau… :) Po pačių nuostabiausių 5 mėnesių gyvenime aš ir vėl dienas leidžiu Vilniaus senamiestyje. Sunku pradėti pasakoti, ką patyriau, ką pamačiau, ką paragavau, nes viskas, kas vyko mano Erasmus studijų pusmetyje Porte, dabar atrodo lyg sapnas. Sapnas, trukęs nuo rugsėjo 1-os iki sausio 20-os. Neužtenka pasakyti, jog tai buvo geriausi 5 mėnesiai mano gyvenime, kuriuos prisiminsiu visada. Portugalija, o ypač Portas, tapo antrais namais, į kuriuos visada norėsiu sugrįžti. Manasis Portas alsuoja kažkokia nepaaiškinama dvasia, kurį įtraukia ir nenori paleisti, o aš ir pati nenoriu pabėgti. Bet viskas kada nors baigiasi ir kad ir kaip sunku buvo pirmąsias dienas būti Vilniuje be galimybės susitikti su naujais draugais, tapusiais artimiausiais žmonėmis, bandau stumti depresiją šalin ir pradedu dar labiau vertinti laiką, praleistą ten. Tad šis blogo įrašas iš tiesų yra labiau man, nei Jums, kurį galėsiu pasiskaityti, kai pasidarys truputį (arba labai) liūdna ir norėsiu prisiminti visus nuostabius dalykus, kurie verčia šypsotis. Taigi, pradedu:

And I’m back… :) After insane 5 months I am again spending my days in the Oldtown of Vilnius. It’s really hard to start sharing the things I have done, seen and tasted, because everything that happened in my Erasmus studies in Porto now seems like a dream. A dream which took place from September 1st till January 20th. It’s not enough to say that it was the most amazing 5 months of my life, which I will remember forever. Portugal, and especially Porto, became my second home. Porto has this vibe in the air which cannot be explained, but it drags you in and doesn’t want to let you go and of course I didn’t want to run away from it myself. But everything comes to an end eventually and even though the first days back home were very very hard without an ability to meet all of my new friends who became so close to my heart, I am trying to push the sadness away and appreciate the time there even more. Therefore this blog post is actually more for me than for You, with hopes to remember all the amazing things that happened if I start feeling super sad (of course there is a huge possibility that it will only make me feel sadder, but I am willing to risk it). So, here we go:

Ama-Duoro_MainPic

Lėktuvui nusileidus, man ir kursiokei, o dabar ir vienai iš artimiausių žmonių, Gabrielei iš karto į veidus smogė karštis ir drėgmė. Pirmą dieną jausti tokį drėgną orą buvo keista, bet gana greitai prie to pripratau ir dabar net ilgiuosi (tik ne lietingomis dienomis, kai skalbiniai neišdžiūdavo net per 3-4 dienas). Gyvenome mielame butuke Porto centre, tad praktiškai viskas buvo pasiekiama pėščiomis, išskyrus universitetą ir vandenyną. Tik dalykas tas, jog nusivežtų aukštakulnių neapsiaviau nė karto – visos Porto gatvės tai kyla aukštyn, tai leidžiasi žemyn. Geras sportas, bet aukštakulniams teko tarti ne. Visus pusę metų mums neįtikėtinai nuskilo su oru. Spalio pabaigoje džiaugėmės 27 laipsniais ir vandenynu, o gruodžio viduryje 16 laipsnių šiluma, saule ir surfinimu, kurio labai pasiilgstu net ir apturėjus traumą, kai banglentės pelekas praskėlė kaktą (aišku, pasidariau ir selfį, kaip be jo).

When the plane landed, the first thing Gabrielė (my coursemate which was going with me who now became one of my best and dearest friends) and I felt was heat and humidity. At first it was strange to feel such humid air, but soon enough I got used to it and now I kinda miss it (just not the rainy days, when laundry didn’t dry for 3 or 4 days). We were living in a nice apartment in the center of Porto, so almost everything could be reached by foot except university and the ocean. I made a mistake of packing some high heels… It is impossible to walk with them in Porto as the streets constantly go up and down, which is a good excercise, but I had to say no to my heels. Also, we were incredibly lucky with the weather. At the end of October we could enjoy 27 degrees and the beach and in the middle of December it was 16 and sunny so we could surf, which I fell in love with even though the fin of the board hit my forehead really hard (of course I made a selfie after)!

vaizdeliai

surfing

trauma

Rugsėjo pabaigoje susiorganizavome kelionę į Portugalijos pietuose esantį Algarvės regioną, kurio paplūdimiai, uolos, vandenyno mėlynumas ir šiluma vis dar stovi akyse. Per tą mėnesį jau buvau spėjusi pasiilgti vairavimo, tad džiaugiausi galinti lėkti greitkeliais per visą Portugaliją,  o šauni kompanija kelionę padarė dar nuostabesnę. Kalbant apie kompaniją, negaliu atsižavėti žmonėmis, su kuriais turėjau galimybę susipažinti. Kiti Erasmus studentai iš įvairiausių pasaulio kampelių bei neįtikėtinai draugiški ir atviri portugalai, kuriuos drąsiai galiu vadinti draugais, padėjo pažinti Portą ir pajusti jo šėlsmą iki galo.

At the end of September we organized a trip to Algarve, a region in the south of Portugal. The beaches, cliffs, colour of the ocean and sun are still so vivid in my eyes. I was starting to miss driving by that time so I was very happy to be able to drive really fast in the highways from the North to the South and the incredible company made this trip even more amazing. Speaking about the company, I can’t stop admiring the people I met. Other Erasmus students from all over the world and very friendly and open Portuguese people, which I can call my friends now, helped to get to know Porto and feel it’s craziness to the max!

algarve

Dažnai tiesiog išeidavom iš namų ir eidavom bet kur, kur akys veda. Pasiklysdavom? Daug kartų, bet nuo to tik įdomiau! Tokių pasivaikščiojimų metu atrasdavom begales šaunių vietų, kartais tekdavo ir paprakaituoti ieškant kelio namo, ypač netikėtai atsiradus ant greitkelio ar nerandant kelio atgal ant tilto, kad grįžtumėm į Portą iš kitos Douro upės pusėje esančio Villa Nova de Gaia miesto. Žinoma, vaikštant po Portą aplankėme pačius žymiausius objektus, bet daug smagiau buvo atrasti ne tokias žinomas, bet labai mielas ir gražias vietas. Labai džiaugiausi stebėdama futbolo rungtynes Estádio do Dragão stadione, kuriose prarėkiau balsą ir kartu su kitais įnirtingai palaikiau FC Porto komandą (jos šaliką saugosiu amžinai).

Very often we would just go out of the house and walk without a destination. Did we get lost? Of course, lots of times, but that only makes it more exciting! During those walks we found a lot of cool places and sometimes we really needed to break a sweat to come home, especially after finding ourselves on the highway or not being able to find a way back on the bridge to come back to Porto from Villa Nova de Gaia, a city across the Douro river. Of course we visisted the most famous sights in Porto, but it was way more fun to find less known, but very cool places. Also it was very exciting to watch a football game in Estádio do Dragão stadium where I completely lost my voice while cheering for FC Porto with everyone else (I will forever keep the scarf of the team).

porto

atradimailietuva

Per Kalėdas su Gabriele pagaminome jaukią vakarienę keliems tuo metu Porte likusiems Erasmus studentams ir nors buvo 15 laipsnių šilumos, prisikabinėjus Kalėdinių lempučių ir užsidegus žvakių Kalėdų dvasią kažkaip pavyko pajusti. O Naujuosius sutikome draugų bute, iš kurio atsivėrė nuostabus vaizdas į pagrindinę Aliados aikštę ir fejerverkus.

Gabrielė and I invited some people for a cozy Christmas dinner at our place and even though it was 15 degrees outside, Christmas lights and candles let us feel the Christmas spirit at least a little bit. And New Years Eve was awesome as we could see the main square Aliados with all the fireworks from friends’ apartment with an incredible view.

kaledosirnauji

Na, o dabar apie svarbiausią – maistą. Pačią pirmą mokslų savaitę aš likau be žado, kai universiteto valgykloje šalia mėsos kepsnio, salotų ir ryžių gavau ir… čipsų. Tų paprasčiausių bulvinių čipsų iš pakelio. Kaip paaiškėjo vėliau, tai ten gana įprasta, bet aš, valgydama čipsus su normaliais pietumis, jaučiausi žiauriai keistai. Taip pat praktiškai ant visų mėsos patiekalų viršaus būna užkraunamas keptas kiaušinis su minkštu bėgančiu tryniu, o tai man tikrai patiko. Prie vandenyno gausu žuvies restoranų, kurie neįtikėtinai skaniai ruošia šviežias, tą dieną pagautas jūros gėrybes. Jau ką ką, bet žuvį portugalai ruošti moka. Menkė – populiariausia žuvis, ruošiama milijonais būdų, o didelių džiovintų sūdytų menkių, sukrautų į didelius kalnus, galima rasti kiekvienoje parduotuvėje. Kepyklėlėse gausu labai skanių, dažniausiai gausiai kremu pripildytų, desertų, kurių populiariausi yra pastéis de nata pyragėliai (bandysiu pasigaminti ir namuose). Porto virtuvės karalius – galingas Francesinha (išvertus iš portugalų kalbos mažoji prancūzaitė) sumuštinis. Jis yra tiesiog wow. Duona, kumpis, steikas, chipolata dešra, linguiça, o ant viršaus kalnas sūrio, aštrokas pomidorų ir alaus padažas bei keptas kiaušinis. Rojus. Svarbu atrasti gerai jį ruošiantį restoraną arba pasikviesti gaminti mėgstantį draugą portugalą į namus, kad pagamintų jį asmeniškai. Būtent namuose gaminti Francesinha sumuštiniai buvo patys skaniausi. Taip pat reikėjo priprasti prie kiek kitokio valgymo laiko. Pietūs nuo 12 iki 14 ar 15 valandos, po to dauguma restoranų užsidaro ir vėl atsidaro tik apie 19 valandą. Vakarienė, kaip ir kitur pietų Europoje, valgoma vėlai, apie 9 valandą ar dar vėliau (būtent dėl to visos naktys su draugais prasidėdavo labai vėlai, po ko pasidarė visai įprasta namo grįžti ne anksčiau kaip 7 valandą ryto… hehehe). Bet dažnai į restoranus neprivaikščiosi, tad dažniausiai maistą gamindavomės namuose. Gabrielė virtuoziškai gamindavo pagrindinius patiekalus, o man atitekdavo desertai. Ach, maisto Porte netrūko, iš ten turbūt ir visos mus merginas užklupusios problemėlės dėl kiek padidėjusio svorio… Bet užtat tikrai skaniai valgėm!

And now about the most important part – the food. I was speechless when in the first week of studies in the university canteen I got a meat steak, salad, rice and… potato chips. Yup, those chips that you eat from a bag, so eating them with a main meal was a little bit strange, but as I later found out it is rather popular there. Also, 90% of the time you will get a fried egg with a runny yolk on top of your meat, which I really liked. There are lots of really good fish restaurants next to the ocean, which offer really tasty seafood dishes from fresh ingredients cought that day. Cod is the most popular fish prepared in a million different ways. Everytime you enter the food store you will see huge piles of dried salted cod. Bakeries are full of really nice, usually cream filled, desserts and pastries and the most popular are the traditional pastéis de nata cream tarts, which I will try to recreate at home. The king of Porto cuisine is a majestic sandwich called Francesinha (meaning little Frenchie in Portuguese). It is just wow. Bread, ham, steak, chipolata sausage, linguiça, cheese on top, a spicy tomato and beer sauce and a fried egg. Heaven. It is important to find a restaurant that makes good Francesinhas or just invite a food lover Portuguese friend to prepare it for you at home. Those homemade Francesinhas were the best and tastiest ones. Also we had to get used to a little bit different routine of eating. Lunch lasts from 12 till 2 or 3 pm, then the majority of restaurants close and open again at around 7 pm. As everywhere in south Europe, dinner is eaten very late, at 9 pm or even later (because of that all nights out with friends started very late and after some time it became usual to come back home not earlier than 7 in the morning… hehehe). But we couldn’t eat at restaurants every day, therefore most of the time we cooked at home. Gabrielė was mainly cooking delicious main dishes and my responsibility were desserts. Ahh, there was more than enough food in Porto, which is probably why us girls had some minor weight problems… But at least we ate some damn good food!

restoraneliai

maistelis

Francesinhos

Čia sugebėjau aprašyti tik labai nedidelę dalį visų įspūdžių, bet mano galvoje viskas dar skraido ir man tikrai reikia laiko, kad mintys ramiai susigulėtų. Bet patarimas – jei yra galimybė išvykti į studentų mainus, neleidžiu sakyti ne! Tai tikrai buvo neįtikėtinas pusmetis, suteikęs vertingos patirties, išmokęs savarankiško gyvenimo, o svarbiausia suteikęs galimybę susirasti daugybę nuostabių draugų, kurie padėjo pažinti ne tik Porto, bet ir kiekvieno iš jų šalies kultūrą. Tad rekomenduoju 140 procentų. Vienintelis trūkumas – depresija, užklumpanti grįžus iš mainų. Einu bandyt kažkaip susitvarkyt su tuo…

P.S. Man tikrai nesiseka susitvarkyt su skėčiais.

I could only share a very little piece of the whole experience, but it’s because everything is floating in my head and I really need time to process everything that happened. But an advice – if you have a chance to go a student exchange program, you must go! It really was an awesome half a year which taught me lots of valuable lessons, secrets of living independently and most importantly allowed me to meet the most amazing people which helped me not only to get to know Porto, but also cultures of their home countries. Therefore I recommend it 140%. Only one drawback is the post-Erasmus depression which is kicking in hard at the moment. I will try to do something about it…

P.S. I should really do something about me and umbrellas. We just don’t go together.

Obrigada, Porto!

IMG-20141118-WA0002

Nuodėmingas ir paturbintas ledų tortas / Sinful and indulgent ice cream cake

Scroll down for text & recipe in English

Aš taaaaip smarkiai nevykdau vieno pažado, duoto Naujųjų metų naktį! Bent 4 blogo įrašai per mėnesį. Yeah sure. Jei jau atvirai, tai ne vienintelis pažadas, kurio nevykdau. Ir tada galiausiai suprantu, kad aš negaliu gyventi pagal deadline’us ir visi dalykai turi ateiti ir būti pasiekiami palaipsniui, tada, kada reikia, o ne iki kito mėnesio, kito ketvirtadienio ar gruodžio 31 dienos 23:59. Taip ir su blogu – kai nesirašo ir nesigamina, aš nespaudžiu. Nes kai dirbtinai spaudi, bet ką, nesvarbu ką, darbus, draugus, meilę, nesigauna gerai, nuoširdžiai ir teisingai. Bet jau kai ateina noras ir įkvėpimas, tai ateina ir va rezultatas – labai labai TOKS ledų tortas. Būtent tai, ko reikia nesveikai karštą dieną, kai uogyčių ir vaisiukų jau gan atsivalgyta ir norisi ko nors labiau… nedoro.

IMG_2725

Išties tai labiau idėja, nei receptas. Galite naudoti bet kokius ledus ir bet kokius paturbinimus – mėgstamus sausainius (Oreo būtų tobulybė), šokoladą, batonėlius, riešutus ir teip toliau. Mano derinukas buvo tikrai vykęs, o viską puikiai užbaigė butterscoth (nelabai randu lietuvišką pavadinimą) padažas, gal truputį panašus į karamelę, bet kvepiantis visai kitaip, tamsesnis, klampesnis ir labai šaunus.

Off topic, bet labai rekomenduoju paklausyti naujausio mano labai mylimo muzikanto Dub Fx albumo Theory of Harmony. Jei važiuojat į Granatas, pavydas, galėsit išgirsti gyvai. O Dub Fx koncai yra tikrai kažkas nerealaus, prepare.

P.S. Ir tikrai sunku 30 laipsnių karštyje fotografuoti ledų tortą, kuris virsta sriubyte per pirmas 5 minutes, net ir tiesiai į lėkštę pučiant ventiliatoriaus vėsinamą orą… Nepaisant to, žiauriai skanu.

IMG_2728

NUODĖMINGAS IR PATURBINTAS LEDŲ TORTAS

1 litras geros kokybės vanilinių ledų
180 g šokoladinių sausainių
100 g juodo šokolado
100 g pieninio šokolado su riešutais
KitKat Crunchy batonėlis su žemės riešutų sviestu
Senas geras Snickers’as

Butterscotch padažas
~250ml padažo

60 g sviesto
100 g tamsaus ir klampaus rudojo cukraus
80 g baltojo cukraus
Žiupsnis druskos
150 ml 35% grietinėlės

Ledus ištraukite iš šaldiklio ir leiskite šiek tiek suminkštėti. Tuo tarpu iki nedidelių gabaliukų sutrupinkite sausainius, sukapokite šokoladą ir batonėlius, viską sumaišykite ir atsidėkite kelias saujas pabarstymui ant viršaus. Likusius trupinukus sumaišykite su minkštais ledais ir krėskite į celofanine plėvele išklotą kekso formą, išlyginkite paviršių, uždenkite plėvele ir dėkite į šaldiklį, kol pilnai sustings (užtruks apie porą valandų). Tuo metu pasigaminkite butterscotch padažą:

Puode sumaišykite kubeliais pjaustytą sviestą, abiejų rūšių cukrų, druską ir 60 ml grietinėlės. Karts nuo karto lengvai pamaišant leiskite padažui virti ir burbuliuoti 3 minutes. Tuomet nukelkite puodą nuo ugnies ir įmaišykite likusią grietinėlę. Atvėsinkite iki kol bus vos vos šiltas. (Padažą laikykite šaldytuve iki 2 savaičių)

Kai ledų tortas sustings, išverskite jį ant didelės lėkštės, nuimkite plėvelę, viršų apibarstykite trupiniais ir apliekite padažu. Pjaustykite šiltame vandenyje palaikytu ir sausai nušluostytu peiliu. Skanaus!



It’s somehow very hard to keep up with one of my New Year’s resolutions – at least 4 blog posts per month. Yeah sure. Well, if I am fully honest, that’s not the only resolution I’m not sticking to. But in the end it helps me understand that I can’t live a life based on deadlines and all things should come and be achieved naturally and gradually, exactly when it needs to happen, not until next month, next Thursday or December 31st 23:59. The same goes for the blog – when I don’t feel like writing or cooking, I don’t push it. Because when you push it too hard, no matter what, job, friends or love, it doesn’t come out well, real and right. But when I feel that I really miss being in the kitchen and writing, I do it – and this is the result, a really reaaally nice ice cream cake. Exactly what I need on a super hot day, when I’ve had enough berries and fruit already and want something a little bit more… naughty.

It really is more an idea than a recipe. You can use whatever ice cream you like and you can put anything inside – you favorite cookies (Oreo… Yes, please), chocolate, chocolate bars, nuts, etc. The combination I used was really good and homemade butterscotch sauce was the perfect ending.

Off topic, but you should check out the newest album of my beloved musician Dub Fx “Theory of Harmony”. If you ever get a chance to hear him live, don’t miss out, because it truly is an unbelievable experience.

P.S. It is super hard to photograph an ice cream cake in 30C degree heat. The cake turns to soup in the first 5 minutes, even if the air conditioner is blasting cool air right into the plate… That aside, it really is very delicious.

IMG_2731

SINFUL AND INDULGENT ICE CREAM CAKE

1 liter vanilla ice cream
180 g / 6.5 oz chocolate cookies
100 g / 3.5 oz dark chocolate
100 g / 3.5 oz milk chocolate with nuts
KitKat Crunchy bar with peanut butter
Good ol’ Snickers bar

Butterscotch sauce
~1 cup of sauce

60 g / 2 oz butter
100 g / 3.5 oz dark brown sugar
80 g / 2.8 oz white sugar
A pinch of salt
150 ml / ½ cup plus 1 tbsp heavy cream

Take the ice cream from the freezer and let soften a little. In the mean time, crush you cookies to small pieces, chop the chocolate and chocolate bars, mix them together and leave a few spoonfuls of crumbs to put on top of the cake later. Mix the remaining crumbs with the softened ice cream, put the mixture in a loaf pan lined with plastic wrap, even out the top, cover with wrap and put into the freezer until the cake sets (takes about 2 hours). When the cake is freezing, make the butterscotch sauce:

In a small pot, mix cubed butter, both kinds of sugar, salt and 60 ml (1/4 cup) of heavy cream. Stirring occasionally, let the sauce come to a boil and boil for 3 minutes. Take the pot from the heat and mix in the remaining cream. Let the sauce cool until it is just slightly warm (you can keep the sauce in the fridge for up to 2 weeks).

When the ice cream cake sets, invert it on a large plate, remove the plastic wrap, put the remaining cookie and chocolate crumbs on top and drizzle on the sauce. For nice slices, use dipped in warm water and then dried knife. Enjoy!

Inspiration from Nigella Lawson and David Lebovitz

Über geras šokoladinis pyragas be miltų / Über good flourless chocolate cake

Scroll down for text & recipe in English

Vėl šokoladas, I know I know. Bet ką daryt, jei šokoladas ir Ieva yra pora visam gyvenimui? Sorry boys, you’ll never be as sweet…

Jau va praktiškai birželis ir baigėsi. Kaip, kur, kada, su kuo? Galvoji, eina sau, kaip greitai, bet tada pagalvoji vėl ir supranti, kad tieeek dalykų padaryta, su tieeek žmonių pabūta, tieeek darbų nudirbta, išmokta, sužinota, pajausta ir dar tiek visko priešaky laukia! Tiesiog labai gera. Labai gera dabar ir reikia išjausti tai iki galo, ką visai sėkmingai bandau ir daryti.

IMG_2218

O kadangi šokių šį birželį buvo, kaip gražiai sako mano Austulė, dafiga su dafigučiais, galima sau kartais leisti ir šokoladinio pyrago. Ir ne bet kokio, o tokio, kuris blemba blemba visiškai atradimas. Atrodo nuodėmingai (toks gal šiek tiek ir yra), bet ant liežuvio tirpsta kaip lengvas ir saldus pūkas. Labai puikus ir nuostabus, tikrai pabandykit, laiko užima mažai, o laimės duoda daug. Nuotraukų ne per daugiausiai ir dar ant skubėjimo, bet esmė, manau, aiški, kad labai gražus dalykas šis pyragas.

IMG_2219

Šokoladinis pyragas be miltų
12 porcijų

100 g sviesto (+ dar šiek tiek kepimo formai)
250 g juodojo šokolado
6 dideli kiaušiniai
100 g baltojo cukraus
2 v.š. stiprios kavos
Žiupsnelis druskos

Įkaitinkite orkaitę iki 135 laipsnių. Sviestą ir šokoladą ištirpinkite ant lėtos ugnies, nuolat maišydami, kad šokoladas neprikeptų prie puodo dugno. Įmaišykite žiupsnelį druskos ir kavą, palikite pravėsti.

Atskirkite kiaušinių trynius ir baltymus. Baltymus plakite elektriniu plaktuvu po truputį pildami cukrų tol, kol baltymai taps standūs ir žvilgantys. Į pravėsusį šokoladą įmaišykite trynius. 1/4 baltymų sukrėskite į šokoladą ir išmaišykite, kad masė palengvėtų ir tuomet švelniai įmaišykite likusius baltymus. Nepermaišykite, kad nesubliūkštų baltymai.

Masę sukrėskite į sviestu išteptą atsegamą apvalią formą, išlyginkite paviršių ir kepkite 45 minutes. Tik išėmus iš orkaitės, peiliu švelniai atlaisvinkite pyrago šonus nuo formos. Pyragą pilnai atvėsinkite ant grotelių. Kepdamas pyragas pakils, o vėsdamas subliūkš, todėl jo paviršius žaviai sutrūkinės. Apibarstykite cukraus pudra, patiekite su ledais, plakta grietinėle arba be nieko.

P.S. Po nakties šaldytuve pyrago konsistencija šiek tiek pasikeitė, jis tapo panašesnis į cheesecake’ą, sodresnis, glotnesnis… Mmm jau žinot, kur vedu –  jis tapo DAR NUOSTABESNIS. Būtinai pasistenkite nesuvalgyti visko iš karto ir kitos dienos pusryčiams pasimėgaukite kažkuo, net nežinau… tobulu :)



Chocolate again. I know I know. But what can I do, if chocolate and I are a couple for life? Sorry boys, you’ll never be as sweet…

June is almost at its end. How, where, when, with who? When you start to think, oh my god, it went super fast, but then you think again and realize, that sooo many things were done, sooo many people were met, sooo much work was done, many things learnt and felt and even more is going to happen! It just feels so good. I feel really good right now and I’m trying to feel it as deeply as I can.

IMG_2223

And since I danced my ass off this past month, I can let myself a piece (or two) of chocolate cake. Not just any cake, but this amazingly delicious and simple flourless chocolate cake. It looks sinful (maybe it is a little), but it melts in your mouth like a light and sweet cloud of happiness. Try it, it takes very little time to make, but brings lots of joy. Just a few pics, which were done in a rush, but I think you get the point – this cake is a beautiful thing.

IMG_2226

Flourless chocolate cake
12 portions

100 g /7 tbsp unsalted butter (+ some more for the pan)
250 g / 9 oz dark chocolate
6 large eggs
100 g / 1/2 cup white sugar
2 tbsp strong black coffee
A pinch of salt

Preheat your oven to 135 C / 275 F. Melt butter with chocolate on low heat, stirring constantly. Mix in a pinch of salt and coffee and let cool a bit.

Separate egg yolks from whites. Start whisking your egg whites with an electric mixer and gradually add the sugar, mixing until whites become shiny and form stiff peaks. Mix the yolks into the chocolate. Mix 1/4 of whites into the chocolate-yolk mixture to lighten it up. Then slowly fold in the rest of the whites, but don’t overmix.

Pour the batter into a buttered round springform pan and bake for 45 minutes. After pulling the cake from the oven, run a sharp knife around the edges. Cool the cake on a wire rack. The cake will puff up in the oven, but deflate when it cools, therefore the top gets nice and crackly. Dust with powdered sugar and serve with ice cream, whipped cream or just as it is.

P.S. After a night in the fridge, this cake changed a bit – the consistency became smoother, richer, almost cheesecake-like… Yeah, you know where I’m heading – this cake became even MORE AMAZING. So try your hardest not to eat everything in one sitting and for breakfast next morning you will enjoy something, I dont’ know… perfect :)

Inspiration from Martha Stewart