Dvigubai šokoladiniai keksiukai / Double Chocolate Muffins
Scroll down for text and recipe in English!
Liesi desertai, sumažinto kaloringumo pyragėliai, pyragai be riebalų blah blah blah. Kas per? Niekada nesupratau, kokio velnio žmonės gamina ir valgo tokius dalykus, kurių nė desertu negalima pavadinti. Grynas savęs apgaudinėjimas. Mano filosofija tokia – visko po truputį, bet geriausios kokybės, geriausio skonio ir didžiausio pasitenkinimo. Juk po nedidelio gabalėlio sunkaus šokoladinio pyrago jautiesi labai sotus, o nuriebalinto pyrago lengvai gali suvalgyti per daug, “nes jis juk dietinis“.
Tad pamirškite visus dietinius desertus! Desertas tam ir skirtas – maža nuodėmė, kurią valgant turi jaustis šiek tiek išdykęs, bet to nusipelnęs. Jei jau valgyti desertą, tai tik patį geriausią ir skaniausią, kad saldus gyvenimo skonis burnoje liktų dar ilgam. Šie keksiukai tokiam tikslui tinka idealiai. Šokoladas šokolade ir dar užbarstytas šokoladu. Su ketvirčiu kilogramo cukraus. Auč. Bet taip reikia ir, prašau, nedarykite kitaip.
Dvigubai šokoladiniai keksiukai
12 keksiukų
300 g miltų
250 g juodojo šokolado (100 g lydyto ir 150 g sukapoto)
1 1/2 a.š. kepimo miltelių
100 g sviesto
100 g rudojo cukraus
150 g baltojo cukraus
125 ml kefyro
125 ml pieno
2 dideli kiaušiniai
Žiupsnelis druskos
Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska. Kitame inde ant nedidelės ugnies ištirpinkite sviestą ir 100 g šokolado. Į šokolado masę įmaišykite cukrų, kiaušinius, kefyrą ir pieną (vietoje pieno ir kefyro galite naudoti 250 ml pasukų). Švelniai sumaišykite šlapius ir sausus ingredientus. Likusius 150 g šokolado sukapokite nedideliais gabaliukais ir 3/4 šokolado įmaišykite į tešlą. Tešla užpildykite keksiukų formą su popierėliais iki viršaus, o ant paviršiaus užbarstykite likusi ketvirtadalį šokolado. Keksiukus kepkite 190 laipsnių orkaitėje apie 20-25 minutes, kol į vidurį įkištas dantų krapštukas išlįs praktiškai sausas. Leiskite keksiukams pirmas 10 minučių atvėsti formoje, o po to… Arba kibkite į šiltus keksiukus, arba leiskite jiems atvėsti iki kambario temperatūros. Labai skanu ir taip, ir taip.
Low-fat desserts, low-calorie brownies, zero fat cakes blah blah blah. What the? I’ve never understood people who choose to make and eat that sort of things, which can’t even be called desserts. It’s called lying to yourself. My philosophy goes like this – I can eat anything in moderation, but it has to be the best quality, the best taste and must give the highest possible satisfaction. After a small piece of rich, dense and moist chocolate cake I feel full, but low-calorie cakes on the other hand… You can easily have too much of it “because it’s lean”. No.
Forget all low-fat low-calorie low-anything desserts! A real dessert is a small sin, which makes you feel a little bit naughty, but also like you deserved it. If you eat dessert, eat the best and the tastiest there is, so that the sweet taste of life would stay with you for a long time. These muffins are perfect for that. Chocolate in chocolate and topped with chocolate. With half a pound of sugar. Ouch. But that‘s the way it should be and please, don‘t do it anyway different.
Double Chocolate Muffins
12 muffins
2 cups all-purpose flour
9 oz dark chocolate (3.5 oz melted and 5.5 oz chopped)
1 1/2 tsp baking powder
1 stick butter
½ cup brown sugar
¾ cup white sugar
1 cup buttermilk
2 large eggs
A pinch of salt
Mix the flour with baking powder and salt. In a small saucepan over medium heat melt together butter and 3.5 oz of chocolate. Mix in both sugars, eggs and buttermilk. Combine wet and dry ingredients, but don’t overmix. Chop the rest 5.5 oz of chocolate and mix in ¾ of the chocolate chunks into the batter. Fill muffin liners all the way full and sprinkle the remaining ¼ of the chopped chocolate on top. Bake muffins in a 370F/190C degree oven for 20-25 minutes or until a toothpick inserted in the middle comes out almost clean. Let the muffins cool in the pan for 10 minutes and then dive into the still warm muffins or let them cool to room temperature. Delicious either way.
Inspiration from Call Me Cupcake!
Skanios mintys 
Kaip fantastiškai atrodo! Dabar taip tiktų prie popietinės kavos puodelio, net širdį suskaudo… :)
Beje, apie nuriebalintą desertų filosofiją – man labai patiko įrašas, labai! Ir požiūris. Aš pati dažnai sulaukiu nuostabos, kaip galima į pyragą tiek cukraus berti, ar galima jo kiekį perpus sumažinti? Ir liūdna, ir pikta, ir… suprantu tuos klausimus. Nes kažkada ir aš, susiradusi fantastiškai atrodančio deserto receptą, išbraukdavau sviestą, cukrų ir visas kitas “nuodėmes” iš sudėtinių dalių sąrašo. Tada vietoje to fantastiško deserto iškepdavau kažkokį beskonį negražų pusiau blyną ir dar pasipiktindavau, kad neįmanoma “normalaus deserto” pasigamint :o Dabar baisiuosi tuo laikotarpiu ir į kiekvieną desertą (į kiekvieną gramą cukraus, į kiekvieną langelį šokoladą, į kiekvieną šaukštą sviesto…) žiūriu kaip į malonumą. Saldų, sodraus skonio, kokybišką, galbūt ir nuodėmingą, tačiau suteikiantį begales džiaugsmo.
Aišku, kas per daug, tas nesveika; ir saikas yra svarbus dalykas. Bet jau geriau gabalas tikro kokybiško deserto nei visa skarda neaišku ko ir neaišku, ar išvis skanaus.
Ech, kaip galima tokių nuostabių dalykų, tokių puikių skonių atsisakyti? Negalėčiau ir nenorėčiau :)
Ačiū, Asta, ir pasirašau po kiekvienu žodžiu! Gyvenimas per trumpas, kad ko nors atsisakytume, tik svarbu nepamiršti saiko. Turbūt daugelis praeina tokį laikotarpį kaip Tu, kai kalorijos tampa kažkokiais dievais. Labai smagu, kad jis praėjo ir va dabar džiugini tiek mane, tik daugybę kitų žmonių savo šedevrais :) Kažkada bandžiau savaitę gyventi be cukraus… Viskas baigėsi antrą dieną, nes iš tikrųjų cukrus man ne tik burnoje saldus, bet ir galvoje bei mintyse. Skanus maistas tam ir yra skanus, kad juo mėgautumėmės :)
Mantas man sako: “skanu, tu tik neįsižeisk :)“.
:DD
Labai šaunus ir taip netikėtai gautas man pusę dienos praskaidrino. Labai ačiū :))
Visada svajojau iš maisto blogger’io skanėstą gauti. Perskaitai įrašą, komentarus ir kaip mat paraugati įdomu pasidaro. Ir pirmą kart gavau! Uch :D Gera ant širdies :D
Aaa kaip smagu, kad pralinksminau! Nors nueidama bijojau, kad jums bus neskanu ir mane visaip peikiat… :D Manto komentaras tiesiog puikus :D Tikiu, jog ir pati ne prastesnius iškeptum ;)