Aguonų pyragas / Poppy Seed Cake

Scroll down for recipe in English

2012-ųjų vasarą su V. tranzavau po Prancūziją. Papasakoti galėčiau daug, ištisos pastraipos gultų vien bandant kuo geriau prisiminti kiekvieną pavežusį žmogų. Bet šįkart noriu pasidalinti istorija, kuri lig šiol ją prisiminus sukelia šypseną ir neleidžia pamiršti, kad žmogus yra geras.

Po neapsakomai ilgos dienos pagaliau nuo Barselonos (netikėtas posūkis iš Prancūzijos link Ispanijos) per pusę dienos nusigavus iki Bordo priemiesčio, iki kurio vidury nakties pavežė fūra, sustojusi per stebuklą, ir kurios gale sukrauta vandens butelių, dėžių, prietaisų ir dar daugybės daiktų krūva atstojo patogiausią lovą, pasijautėme atvažiavę į niekur. Apie 3-ą valandą nakties ten nebuvo nė vieno žmogaus, nevažiavo nė viena mašina ir nesimatė nė vieno viešbutuko. Bandydami susiorientuoti, į kurią pusę eiti, norint dar šiąnakt pasiekti patį Bordo, netikėtai, net netranzuojant, sustojo mašina, kurią vairavo apygirtė mergina, o keleivio vietoje sėdėjo toks pats apygirtis vaikinukas. Maloniai pasisiūlę nuvežti iki Bordo, aprodyti miestą ir mums taktiškai atsisakius su jais važiuoti pramogauti, atvežė mus iki viešbučio, kuriame sakė tikrai galėsime apsistoti, ir nuvažiavo. Cha. 5 žvaigždučių viešbutis. Uždarytas. Nieko nebus. Pradėjome blaškytis po miegantį Bordo, kuriame nesigirdėjo nė garso, kai staiga pamatėme per perėją einantį taip pat gan apsvaigusį vaikiną (Prancūzija…). Savo laužyta, kelių žodžių ir frazių prancūzų kalba paklausiau, gal žino kokį hostelį. Vaikinas papurtė galvą ir ištarė: “Galite pernakvoti pas mane“. Žiauriai nustebę, kad tai siūlo visiškai nepažįstamiems žmonėms, bet neturėdami kito pasirinkimo nužingsniavome su juo iki jo buto, jam prancūziškai pasakojant apie pakeliui esančius savo kirpėją, sporto klubą ir kepyklėlę. Užėjus į jo nedidelį, bet spalvingą ir mielą butą, buvome pavaišinti kola ir bandelėmis su šokoladu. Pasimėgavę kuklia vakariene (pusryčiais) kritome ant sofos ir ramiai išmiegojome. Atsikėlus ryte, vaikinukas vis dar miegojo, tad pasitelkę mano itin mažas prancūzų kalbos žinias ir žodyną, ant atviruko su Vilniaus vaizdais parašėme padėkos laiškelį už jo svetingumą, palikome jį matomiausioje vietoje ir išėjome. Jis nieko nežinojo apie mus, mes nieko nežinojome apie jį, bet tai, kad jis visa širdimi troško mums padėti ir vidury nakties, visiškai pasitikėdamas atsivedė du nepažįstamuosius į savo namus, mane neįtikėtinai žavi dar iki dabar. Ir turbūt žavės dar labai ilgai :)

Ir šis pyragas mane žavės dar ilgai! Ne tik mane, bet ir visus kitus jo ragavusius, nes aš net neturiu žodžių apsakyti, koks jis skanus. Toks idealiai saldus, neįtikėtinai drėgnas, tobulo tešlos ir aguonų santykio, su traškiais riešutukais… Ir nesibaiminkite 9 kiaušinių – jie čia būtini, kaip ir visos kitos sudėtinės dalys. Nežinau, ką ir bepridurti, tik paraginimą jį kepti. Kuo greičiau!  Jau seniai valgiau ką nors tokio skanaus.

Aguonų pyragas
28 cm apvali kepimo forma, ~16 porcijų

400 g aguonų
9 kiaušiniai
80 g migdolų
80 g lazdyno riešutų
330 g cukraus (150 g į tešlą, likę 180 g į sirupą)
70 g džiūvėsėlių
70 g manų kruopų
3 v.š. citrinos sulčių
Žiupsnelis druskos
400 g 35% riebumo grietinėlės
Indelis (397 g) karamelizuoto saldinto sutirštinto pieno (Rududu)
1 v.š. pieno

Aguonas užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 15 minučių. Nusunkite ir permalkite mėsmale arba susmulkinkite elektriniu maisto smulkintuvu.

Nuvalykite riešutus. Lazdyno riešutus pakepinkite sausoje keptuvėje, kol luobelė taps beveik juoda, leiskite šiek tiek atvėsti ir nuimkite visas luobeles. Migdolus užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite 10 minučių, praskalaukite šaltu vandeniu ir nulupkite luobeles (migdolai patys iš jų iššoks, jei spausite vieną riešuto galą). Riešutus smulkiai sukapokite.

Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Į aguonas dėkite po vieną trynį ir po truputį cukraus (iš 150 g cukraus, įeinančių į tešlos sudėtį), gerai išmaišydami po kiekvieno trynio. Sudėję visus trynius ir supylę visą cukrų, į tešlą sudėkite kapotus riešutus, citrinos sultis, manų kruopas ir džiūvėsėlius ir viską gerai išmaišykite. Iki standžių putų išplakite kiaušinių baltymus su žiupsneliu druskos ir švelniai įmaišykite į tešlą. Tešlą pilkite į apvalią atsegamą kepimo formą, išlyginkite paviršių ir kepkite apie 45-55 minutes 180 laipsnių orkaitėje, kol į vidurį įkištas medinis pagaliukas išlįs sausas.

Kol pyragas vėsta, pasigaminkite sirupą. Nedideliame puode kaitinkite likusius 180 g cukraus su grietinėle, kol tūris sumažės per pusę, masė šiek tiek sutirštės ir taps auksinės spalvos. Pyrago viršų subadykite dantų krapštuku ir lėtai apliekite sirupu, kol visas susigers. Leiskite pyragui pilnai atvėsti.

Kai pyragas pilnai atvės, nedideliame puode pašildykite Rududu su šaukštu pieno. Kai Rududu taps tepamos konsistencijos, aptepkite juo visą pyrago paviršių ir glaistui sustingus (~15 minučių) galite pjaustyti pyragą. Skanaus! :)

In the summer of 2012 V. and I hitchhiked in France. I could tell lots of stories about every single one who gave us a ride. But not this time. Today I want to share a story that makes me smile every time I think about it and reminds me that humans are kind.

After an incredibly long day trying to get out of Barcelona (an unexpected turn from France to Spain) in the middle of the night we finally reached the outskirts of Bordeaux and stepped out of a truck (lorry?) in the middle of nowhere, as it seemed. At 3 am there were no people, no cars, no hostels. Trying to find out which way we should go to reach Bordeaux at least that night, a car suddenly stopped, even though we weren’t hitchhiking. The driver was a slightly tipsy girl and also a slightly tipsy guy was sitting in the passenger. After kindly offering to take us to Bordeaux, show the city and us politely refusing to go party with them, they stopped next to a hotel and drove away. Well. A 5-star hotel which was closed. Not good. We started wandering around the sleeping Bordeaux and saw a guy crossing the street, who was also kinda drunk (France…). I, with my small knowledge of a few words and phrases in French, asked him if he knew any hostels. He shook his head and said: “You can sleep at my place”. Being utterly shocked, but not having any other choice we walked empty streets of Bordeaux with him to his place, while he was telling us about his hairdresser, gym and boulangerie on the way there. When we entered his small but colorful and cozy flat, he offered us some coke and chocolate croissants. After eating a little dinner (breakfast) we fell on the sofa and slept tightly through the night. When we woke up, he was still sleeping, so we left him a card with sights of Vilnius and, using my weak French and a dictionary, thanked him for his hospitality. We left the card in a place where he could see it and left. He didn’t know anything about us, we didn’t know anything about him, but the fact that he wanted to help us so much and brought two strangers to his home fascinates me to this day. And I’m sure it will fascinate me for a long long time :)

And this cake will also fascinate me for a long time! Not only me, but everyone who tasted it, because I have no words to describe how delicious it is. Perfectly sweet, very very moist, with an ideal ratio of dough vs poppy seeds, with crunchy nuts inside… Don’t be afraid of 9 eggs – they are obligatory, the same goes for every other ingredient. I don’t know what else to say, just make it. Now! I haven‘t eaten something so tasty in a while.

Poppy Seed Cake
11-inch round springform pan, ~16 pieces

14 oz poppy seeds
9 eggs
3 oz almonds
3 oz hazelnuts
1 ¾ cup sugar (3/4 cup for the cake, the rest 1 cup for the syrup)
2.5 oz bread crumbs
2.5 oz semolina
3 tbsp lemon juice
A pinch of salt
1 ¾ cup whipping cream
14 oz dulce de leche
1 tbsp milk

Pour some boiling water over the poppy seeds and let them soak for 15 minutes. Drain them and grind with a food processor or a meat grinder.

Remove the skins of almonds and hazelnuts. Toast hazelnuts in a dry pan until their skins look almost black, let them cool a little bit and take off the skins. Pour some boiling water over the almonds, let them soak for 10 minutes, rinse with cold water and remove the skins (the nut will pop out of the skin if you press one end of it). Chop the nuts finely.

Separate egg yolks from whites. Put one yolk at a time to the poppy seeds, followed with a spoon of sugar (from the ¾ cup sugar that goes into the cake) and mix well after each addition. When all yolks and sugar is mixed in, put in the chopped nuts, lemon juice, semolina and bread crumbs and mix well. Beat the egg whites with a pinch of salt until stiff peaks form and lightly fold them into the batter. Pour the batter into a round springform pan, level the top and bake in a 350 F/180 C degree oven for 45-55 minutes or until a toothpick inserted in the middle comes out clean.

When the cake is cooling, make the syrup. In a small saucepan, heat the cream with the rest 1 cup of sugar until it reduces by half and becomes golden. Prick the top of the cake with a toothpick and slowly pour over the syrup until it is absorbed. Let the cake cool compeletely.

When the cake is cooled, make the topping. Heat dulce de leche with a tbsp of milk until it becomes easily spreadable. Cover the top of the cake with the topping, let it set for 15 minutes and slice the cake. Bon appétit!

Adapted from Aguonų šėlsmas

Žymos: aguonos, almonds, cake, condensed milk, dulce del leche, France, hazelnuts, journeys, kelionės, kondensuotas pienas, lazdyno riešutai, migdolai, poppy seeds, Prancūzija, pyragas, rududu

• 2014/01/18
• Desertai / Desserts, Kepiniai / Baked Goodies
• Komentarų: 40