Trupininiai persikų pyragaičiai – crumble
Kraustymasis yra gan sunkus procesas. Nepaisant didelės laimės, jog nuo šiol gyvensiu Senamiestyje, kur universitetas bei visos kitos dažnai lankomos vietos yra ranka pasiekiamos, galvą skaudina daiktų kraustymo procesai. Kalnas maišų daiktų, skirtų išmetimui – jei metus nenaudojau, nebenaudosiu niekada. Kalnas maišų knygų, skirtų atidavimui. Kitas kalnas maišų knygų, kurios keliaus į naujus namus. Drabužiai, kosmetika, buteliukai, daikteliukai… O kur dar galybė, tikrai galybė, kompaktinių diskų iš senųjų laikų. Pasilikau tik kelis, pačius geriausius, keliančius prisiminimus. Juk taip smagu mašinoje kartais paklausyti gero Daft Punk kompakto… Didelę kambario dalį buvo užokupavę šiukšlių maišai ir tikrai nežinau, iš kur mano gyvenime atsirado tiek daug įvairiausių dalykų, ypač daug tokių, kurių nė karto ir nepanaudojau. Bet kaip gera po to, kai visus nereikalingus daiktus išmeti, lyg koks lengvumas gula ant širdies ir pasidaro lengviau kvėpuoti. O, kaip aš laukiu pirmųjų reikalų su naująją virtuve, trigubai mažesne, bet ne ką prastesne!
Bet naujais namais galėsiu pasidžiaugti tik nuo rugsėjo pradžios, nes ketvirtadienį iškeliauju į pasaulį. Jei tiksliau, į Bulgariją. Šalį, kurion kuo toliau, tuo daugiau skraidinama lietuvių ir kuri žavi savo paslaptingumu. Bet Bulgarija nebus viena vienintelė stotelė – bus aplankyti ir miestai, šalys, gulančios kelyje pakeliui į ten. O gal dar trupinėlis Azijos, Stambulo karščio pajautimas… Laukia dvi savaitės, kupinos smagumo. Keturiese keliausime mašina ir žinau, jog taip bus milijoną kartų įdomiau, nei skrendant lėktuvu. Jau beveik sapnuoju vieną vaizdinį iš savo vaizduotės, kaip važiuojant Rumunijos keliais, naktį, kai visi būsime pavargę, mus sustabdys čigonų taboras ir nepastebimai privers iškeisti mūsų mašiną į puikų darbinį arklį… Gal tegul tai ir lieka vaizduotės vaisias, o mus lydi sėkmė neprisidaryti nemalonumų. Pamatysim :)
Kelionės metu fiksuosiu visas skanias akimirkas ir pažadu grįžusi jomis pasidalinti su blogo skaitytojais. Net seilės kaupiasi pagalvojus apie sultingus Bulgarijos arbūzus… Niam.
Šie pyragaičiai galės girtis paskutinio deserto, kepto senojoje orkaitėje, titulu. Puikus santykis tarp vaisinio įdaro ir traškaus, perfectly saldaus trupininio viršaus. Labai rekomenduoju išbandyti, jei ne su persikais, tai su nektarinais, obuoliais, kriaušėmis ar bet kokiais kitais vaisiais ar uogomis, nes tai labai greitai pagaminamas ir be galo skanus desertas.
Trupininiai persikų pyragaičiai – crumble
Šaltinis: Whisk Kid
4 desertams reikės pusės recepte nurodomų kiekių, jie užrašyti žemiau
Trupininiam viršui:
35 g baltojo cukraus
25 g rudojo cukraus
Žiupsnelis druskos
1/4 a. š. muskato riešuto (naudojau tokį patį kiekį cinamono)
60 g sviesto
90 g miltų
Išlydytą sviestą maišykite su cukrumi, miltais ir prieskoniais, kol nebesimatys sausų miltų.
Persikų įdarui:
3 persikai, nulupti ir supjaustyti riekelėmis
20 g miltų
15 g cukraus
Žiupsnelis druskos
Persikus sumaišykite su miltais ir cukrumi, kad visi persikai pasidengs plonu miltų sluoksniu.
Į keramikinius indelius dėkite po kelis šaukštus įdaro, iki pat indelių viršaus. Ant persikų užbarstykite trupininę masę (kuo daugiau, tuo skaniau, tad nepagailėkit). Ant kepimo skardos patieskite folijos lakštą, jei įdaras sugalvoti išbėgti. Crumble kepkite 190 laipsnių orkaitėje apie 30 minučių, kol viršus taps gražios, tamsios auksinės spalvos. Atvėsinkite 10 minučių ir kibkite į darbą su šaukštukais.
Smagios likusios vasaros ir laukite kulinarinių įspūdžių iš Rytų Europos! :)
Skanios mintys 
Pamenu, visada svajojau gyventi Vilniaus centre ar senamiestyje. Kai pagaliau ten atsikrausčiau (buvau du žingsniai nuo “Zaros“, jau pačių pčiam centre), atsitiko taip, kad įpratau prie centro ir jis jau nebuvo kažkas ypatingo. Dingo tos 20 minučių praleistos autobuse važiuojant į “miestą“ ir atsirado tinginystė važiuoti kažkur kitur – viskas buvo ranka pasiekiama. Pagalvojau sau tyliai, gal ir nebuvo taip blogai, gyventi sau kažkur šalia autostrados, kur išėjus užuot masės žmonių ir parduotuvių, pasitikdavo laukas su ramunėmis ir smilgomis… Ei, bet aš čia tikrai nenoriu užmušti entuziazmo ir džiaugsmo. Be to, kiekvienam savo. Kadangi “tūsintis“ nemėgstu gal dėl to centras ir neprilipo. Kita vertus, dabar turbūt ir vėl norėčiau ten gyvent :) Tikiuosi kraustymąsis praeis linksmai. P.S. Daft Punk – geras pasirinkimas, dabar pas mane dažnai šis groja: http://bit.ly/1eIDY9n
Pyragėliai labai gardžiai atrodo, aš jau tuoj pradėsiu tokius, tik obuolinius kepti, nes kažkaip namie vis daugėja ir daugėja tų obuolių :)
Ir dar – gerų atostogų :)
Juk visada būna taip, nori to, ko neturi. Aš, ilgą laiką pagyvenusi praktiškai už miesto, prie upės ir miško, noriu į žmones. Ir man kažkaip Gedo prospektas yra tokia šaltoji Senamiesčio pusė, ne taip dažnai ten ir užsusku, mano gyvenimas vyksta ant kalno, kur ir gyvensiu. Tikiuos, kad entuziasmas nepraeis labai greitai. O po kurio laiko ir vėl užsimanysiu erdvės ir gamtos, nes viskas sukasi ratu. Bet ir gerai :)
Ir žinai, tavo komentarai visada priverčia nuoširdžiai nusišypsoti :) Dėkui, ir tau gero vasaros užbaigimo :)