Saldi plėšoma moliūgų duona / Sweet pumpkin pull-apart bread

Pagaliau, pagaliau, pagaliau. Pagaliau pradedu judėti į priekį savęs tobulinimo ir išpildymo srityje. Maži žingsneliai, trapios svajonės, bet didelės ambicijos. Tik dar kartą įsitikinu, kad nė vienas dalykas neįvyksta be priežasties. Viskas po truputį dėliojasi į gražų paveikslą, apie kurį kol kas dar per anksti kalbėti, bet kada nors… Tikrai :)

IMG_0462

Kartais (labai dažnai) nepavykdavo išvengti savęs kaltinimo, kad nežinau, ko noriu, nežinau, kaip tai sužinoti ir galų gale nieko nedarau, kad sužinočiau, po galais. Visą paauglystę svajojusi apie teisės studijas, savaitę prieš brandos egzaminus apsigalvojau ir nubloškiau save į verslą. Dabar suprantu, jog teisininkė iš manęs būtų nekokia. Aš jautri. Dažnai pernelyg jautri, kad blaiviai žiūrėčiau į situaciją. Ir tas tikrai pakištų koją dirbant teisinį darbą ir susiduriant su įvairiausio plauko žmonėmis ir jų istorijomis. Nežinau, ar sugebėčiau atsiriboti nuo emocijų ir dirbti vien pagal kodeksą. Bet ar dabartinės verslo studijos, kur vargšus vaikus moko ekonomikos, matematikos, politikos, rinkodaros, statistikos, yra tas pagrindas po kojomis, kuris laikys visą gyvenimą? Ne, tikrai ne. Ir kuo labiau artėju prie studijų pabaigos, tuo geriau suprantu, kad jei ne pats, tai niekas. Asmeninės pastangos pasiekti kažko daugiau ir yra tas variklis, o ne stropus vaikščiojimas į paskaitas ar kiekvieno žodžio konspektavimas. Nesakau, jog aukštosios mokyklos suteikiamos žinios yra nenaudingos. Atvirkščiai, jos neapsakomai naudingos ir aš labai laiminga, kad sužinojau ir supratau naujus dalykus, bet ar jos pasimirš tą pačią dieną po egzamino, ar bus naudojamos praktikoje, priklauso tik nuo paties žmogaus. O ko mane per pusantrų metų išmokė universitetas? Iš tiesų, tai tik šiais metais, tik vienas dėstytojas, daugumos nemėgtas, nes „be sistemos, nesuprantu kaip mokytis egzui”, išmokė vertingiausios pamokos – kritiškai mąstyti ir abejoti viskuo tol, kol nerandi įrodymo.

IMG_0445

Jau ketvirtas iš eilės saldus receptas. Bet juk tamsiais vakarais ir lietingomis popietėmis taip norisi pasilepinti kažkuo šildančiu, apgaubiančiu jaukumu ir saldumu… Ta proga – saldi plėšoma moliūgų duona. Ir tikrai, be jokių abejonių, vertas pagaminimo dalykas!

Saldi plėšoma moliūgų duona

70 g sviesto
125 ml pieno
2,5 a.š. sausų mielių
1 v.š. medaus
200 g rudojo cukraus
3/4 puodelio (~220 g) moliūgų tyrės (receptas čia)
0,5 a.š. druskos
~300 g miltų + pabarstymui minkant tešlą
1 v.š. alyvuogių aliejaus
2 a.š. cinamono
0,5 a.š. malto muskato riešuto

30 g sviesto ištirpinkite nedideliame puode ir virkite, kol ant dugno pradės formuotis tamsūs trupiniai, o sviestas taps rusvos spalvos (užtruks apie 3-4 minutes). Tuomet įmaišykite pieną ir atvėsinkite iki tokios temperatūros, jog įkišus pirštą būtų maloniai šilta, bet jokiu būdu ne karštą, nes žus mielės. Mišinį supilkite į metalinį dubenį, įmaišykite mieles, medų ir 30 g cukraus. Palikite 10 minučių, kol pradės sklisti mielių kvapas. Tuomet įmaišykite moliūgų tyrę, druską ir miltus. Kai masė taps daugiau mažiau vientisa, minkykite ją apie 8 minutes (tešla bus labai lipni, todėl vis pabarstykite po truputį miltų) kol tešla taps vientisa. Ji bus šiek tiek lipni, bet nekibs prie rankų. Tešlos rutuliuką dėkite į aliejumi išteptą dubenį ir taip pat patepkite aliejumi tešlos viršų, kad nesudžiūtų. Dubenį uždenkite plėvele arba virtuviniu rankšluosčiu ir kildinkite tešlą apie 2 valandas šiltoje patalpoje (tai gali būti ir neįjungta orkaitė arba mikrobangų krosnelė), kol padvigubės.

Tuo metu sumaišykite likusius 170 g cukraus su 40 g minkšto sviesto, cinamonu ir muskatu. Kai tešla iškils, paminkykite ją porą minučių ir iškočiokite į didelį stačiakampį. Cukraus masę išbarstykite ant viršaus ir švelniai paspauskite į tešlą. Tešlą išilgai supjaustykite į 6 dalis ir sudėkite jas vieną ant kitos. Tada supjaustykite juosteles į 6 keturkampius ir sudėkite į kekso skardelę (jos dugną galite ištiesti kepimo popieriumi, tuomet bus daug lengviau išimti kepinį iš formos). Uždenkite virtuviniu rankšluosčiu ir vėl kildinkite, kol padvigubės (apie 1 valandą).

Duona

Kai tešla pakils, kepkite 180 laipsnių orkaitėje apie 30 minučių, kol kraštai taps auksiniai. Kol duona dar šilta, galite aplieti ją glajumi.

Glajui:
100 g  cukraus pudros
1 v.š. medaus
15 g sviesto
1-2 v.š. pieno
30 g mėgtsamų riešutų

Medų ir sviestą pašildykite, kol sviestas ištirps, o medus suskystės. Juos sumaišykite su cukraus pudra ir 1 v.š. pieno. Jei norisi skystesnės konsistencijos, įpilkite dar šaukštą pieno. Glajumi apipilkite duoną, o viršų apibarstykite sausoje keptuvėje paskrudintais ir pasmulkintais riešutais. Duoną skaniausia valgyti dar šiltą :)

IMG_0463

At last, at last, at last. At last I’ve started moving towards self-improvement and self-fulfillment. Tiny steps, fragile dreams and big ambitions. Once again I prove to myself, that nothing happens without a reason. Everything has started to come together, but it is just too soon to talk about it. Someday, I promise :)

Sometimes (very often) I can’t help being mad at myself because I don’t know what I want, I don’t know how to find that out and damn it, I am not doing anything to achieve it. All of my teenage years I have been dreaming about being a lawyer, but a week before final exams in high school I changed my mind and went for business instead. Now I realize, that I couldn’t be a lawyer. I am sensitive. Often too sensitive to view a situation objectively. And that really would not help in the law field when you are forced to encounter different people with their stories. I don’t know, if I could isolate myself from my emotions and work just in accordance to the law. But then comes the question, if my current international business studies, where naive children are forced to learn economics, math, politics, statistics, marketing, is that foundation which will help you ’till the end of time? Nope. And the closer I get to the end of the study years, the more I get to realize that if not me, then no one. Strictly going to lectures and writing down every word is not the engine that will keep you going in life – it is personal effort that will help you reach more. I am not saying that university education is a waste of time. On the contrary, I believe that knowledge gained at the university is very useful and I am very happy that now I know and understand things that were not clear to me before.  But will that knowledge be forgotten the minute you walk out of the examination room or will it be used in the further life depends entirely up to you. I learnt the most important lesson this semester from one lecturer who was not fancied by the majority, because “oh my god, he has no system, I don’t know what to learn for the exam“. And that lesson is to always think critically and question everything until you find the proof.

IMG_0461

The 4th sweet recipe in a row. But it is because of that well-known craving of something warm, cozy and sweet when it is dark and rainy outside… Therefore I am very happy to share with you this sweet pumpkin pull-apart bread. And there is no question that it’s worth baking and eating!

Sweet pumpkin pull-apart bread

5 Tbsp unsalted butter
1/2 cup milk
2 1/2 tsp. active dry yeast
1 Tbsp honey
1 cup brown sugar, divided
3/4 cup pumpkin puree
1/2 tsp. sea salt
2 1/3 cups all-purpose flour + some for kneading
1 Tbsp olive oil
2 tsp. cinnamon
1/2 tsp. fresh grated nutmeg

In a small saucepan, cook 2 Tbsp of butter on medium heat, until it becomes golden and brown bits form on the bottom (3-4 minutes). Mix in the milk and let it cool to 87F or when touched, the mixture should feel slightly warm, not hot. Mix in the yeast, honey and 1/4 cup of sugar and let sit for 10 minutes, until the yeast become fragrant. Then mix in the pumpkin puree, salt and flour. Knead the dough (you will need some additional flour for dusting) for ~8 minutes or until it is elastic and just a little bit sticky. Transfer the dought to an oiled bowl (oil the top of the dought as well), cover with a clean kitchen towel and let rise for about 2 hours in a warm place (a turned off oven or a microwave works well) until it doubles in size.

In the mean time, mix together the left-over 3/4 cup of sugar, 3 Tbsp of soft butter, cinnamon and nutmeg. After the dough has doubled in size, roll it out in a big rectangle and cover the whole surface with the sugar mixture and press it lightly into the dough. Cut it into 6 strips lengthwise, place them on top of each other and cut  into 6 squares. Transfer those squares into a 9×5 loaf pan (bottom lined with parchment paper), cover with a kitchen towel and let rise again for about 1 h.

Bake the bread for about 30 minutes in 350F (180C) degree oven, until the edges turn golden. When the bread is still warm, you can put a glaze on it (I could say you must, but I’m no boss).

For the glaze:
1/3 cup confectioners sugar
1 Tbsp honey
1 Tbsp unsalted butter, melted
1-2 Tbsp milk
1/4 cup roasted pecans or walnuts, chopped

Mix together the confectioners sugar, butter, honey and 1 Tbsp of milk. If you want the glaze to be a bit more runny, mix in the additional Tbsp of milk. Drizzle the glaze over the warm bread and sprinkle with nuts. Tastes best when still warm :)

Adapted from Sprouted Kitchen

 

4 thoughts on “Saldi plėšoma moliūgų duona / Sweet pumpkin pull-apart bread

  1. Iš tikro, bene smalsu, kiek įstoja į verslą dėl to, jog save ten mato. Daugeliui, veikiau, tai tiesiog kiek konkretesnis pagrindas po kojomis nei tas, apie kurį nuo paauglystės svajojo. Sako, su tokiu požiūriu toli nenueisi, bet man lieka tik džiaugtis, jog savo studijas tikrai labai pamėgau :).
    O dėl dėstytojo, tai mielai daugelis jo paskaitose sėdėtų kaip laisvi klausytojai, jei tik egzamino laikyti nereikėtų. Netikėta ir neatleistina, jog kažkas staiga priverčia tave savarankiškai mąstyti. How’s that?

    Jį pamačius net pykti ar nemėgti jo sunku. Jis kaip didelis vaikas :D

    • Šiek tiek klaidingai perfrazavai mano mintį. Privertė ne savarankiškai mąstyti, o kritiškai. Paprastai nelabai stengdavausi įsigilinti į dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodė nesvarbūs ar nenaudingi. Bet kai tave verčia ieškoti atsakymo į klausimą ir pradžioje imi panikuoti, nes nežinai, nuo ko pradėti, bet vėliau įsivažiuoji, žiauriai geras jausmas apima :)

    • Tikrai tikrai taip! Šį savaitgalį vėl kepsiu, nes neliko tą patį vakarą. Visi, net ir nemėgstantys moliūgo (arba tik taip manantys), valgė ir gyrė ir negalėjo patikėti, kad iš moliūgo kažkas tokio skanaus gali išeiti :)

Leave a Comment

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s