Apelsininė granita su… cinamonu
Bet tai karšta!!! Negaliu patikėti, kad jau. Labai džiaugiuosi, tikrai.
Viename Vilniaus restorane ragautas desertas mane sužavėjo dviejų skonių derme. Apelsinai ir cinamonas? Gal kam nors tai įprastas derinys, tačiau man tai buvo naujas gūsis burnoje. Ir apelsinas, ir cinamonas leidžia pajusti šilumą bei subtilų saldumą, kiekvienas savaip, bet kai jie kartu.. Oo! Kažkas magiško.
Apelsinų riekelės, apibarstytos kvapniu cinamonu – štai va ir puikus desertas karštai dienai. Bettt juk visi žinome, kad karštą dieną labiausiai nori šaltų ir gaivių pojūčių. Pūkšt į ežerą ir atsigaivinai, bet vėsuma iš vidaus veikia taip pat puikiai. Saldus, gaivus, traškantis (jei kramtai) burnoje ledas. Super, tikrai rekomenduoju išbandyti ne tik šį apelsinų ir cinamono variantą, bet ir braškinę, avietinę ar kitais vaisiais bei uogomis pagardintą granitą.
Įdomu, kas ta granita? Iš kur daugiau, jei ne iš saulėtosios Sicilijos kilęs desertas, susidedantis iš vandens, cukraus ir papildomų skonių, dažniausiai vaisių ar uogų, bet kartais gaminama ir šokoladinė ir riešutinė granita. Granitos tirštumas skiriasi priklausomai nuo vietovės, kurioje šis desertas valgomas. Vienur galima rasti pusiau šaldytą, labiau sultis primenančią granitą, kitur – į skaldytą granitą (čia jau vyriškoji giminė) panašėjantį dalykėlį. Būtent tokio varianto ir norėjau – biraus ir grūdėto, o tai galima pasiekti šaldant desertą 5-6 intervalais, po kiekvieno šakute suskaldant besiformuojančius ledo kristalus, kol tekstūra primena sutrupintą akmenį.
Apelsininė granita su cinamonu
Šaltinis: the one and only chef John
7-8 porcijos
5 dideli nulupti apelsinai (~900 g grynos masės)
40 g cukraus
1/4 puodelio vandens
1/2 a.š. cinamono
Mažulytis žiupsnytis druskos
Nuluptus ir skiltelėmis išskirstytus apelsinus meskite į blenderį, suberkite cukrų, cinamoną ir druską bei įpilkite vandens. Plakite blendryje apie minutę, kol nebesimatys apelsinų gabaliukų, paragaukite, ar netrūksta saldumo. Visą turinį pilkite į didelį kepimo ar kitokį indą, svarbu, kad sulčių aukštis būtų 2-3 centimetrai. Dėkite į šaldymo kamerą. Po 45 minučių teks pasitelkti šakutę ir viską pamaišyti. Šaldykite dar 40 minučių, gerai išmaišykite, suskaldykite kristalus. Dar 2-3 kartus šaldykite po 40 minučių, kiekvieną kartą šakute viską gerai išmaišydami, kol jums patiks granitos konsistencija. O tada šaukštukas į rankas!
Šokoladiniai lavos pyragėliai ir ieškojimai
Tinklaraštis – nuolat kintantis padaras. Bent jau man, nes galvoje nenutrūkstamai sukasi idėjos, kaip patobulinti dizainą, pakeisti logotipą, nuotraukų stilių… Bet svarbiausia misija dabar yra naujas pavadinimas. Norisi pereiti prie lietuviško domeno. Apsižioplinau, kad pasirinkau wordpress vardą, kuris jau užregistruotas Lietuvoje su galūne .lt. Ir visgi kiek daug kūrybinių kančių reikalauja naujo pavadinimo galvojimas. Bet tos kančios iš kitos pusės malonios – žinau, jog taip po truputį lipdau kažką gražaus ir prasmingo.
Vis dar ieškau krypties ir idėjos, kuria norėčiau sekti. Kiekvienas naujas įrašas yra mažas žingsnelis link to, su kiekviena nauja nuotrauka išmokstu vis daugiau. Ir žinau, kad po metų ar dvejų turėsiu kažką, kuo tikrai galėsiu didžiuotis. :)
Apie molten chocolate lava cakes sužinojau iš be galo mylimo ir jau gerus 3 metus stebimo Youtube šefo John. Žmogus, kuriantis puikius receptus ir ne mažiau puikius video, žavintis savo jautrumu estetikai, kokybei ir su niekuo nesupainiojamu sarkazmo jausmu. Labai siūlau užbėgti į jo Youtube kanalą foodwishes ir blogą tuo pačiu pavadinimu.
Šokoladiniai lavos pyragėliai
Šaltinis: Foodwishes
4 keramikiniai indeliai
2 dideli kiaušiniai
2 kiaušinių tryniai
3 v.š. cukraus
75 g sviesto
100 g juodojo šokolado
3 v.š. miltų
4 a.š. kokybiškos kakavos miltelių
Žiupsnelis druskos
Kiaušinius ir trynius plakite su cukrumi 2-3 minutes, kol masė taps šviesiai gelsvos spalvos. Ištirpinkite šokoladą su sviestu ir įmaišykite į kiaušinių masę (tobula spalva, tikrai). Įsijokite miltus, kakavą ir įberkite žiupsnelį druskos, švelniai pamaišykite, kol nebesimatys sausų miltų. Paskirstykite tešlą į 4 keramikinius indelius ir dėkite pusvalandžiui į šaldytuvą. Tuo metų įkaitinkite orkaitę iki 220 laipsnių. Po pusvalandžio indelius dėkite į didelį kepimo indą, kurį užpildykite karštu vandeniu iki pusės indelių aukščio. Kepkite pyragėlius 13-15 minučių, viršus turi būti standus, tačiau paspaudus – minkštas. Išėmus iš orkaitės, leiskite pyragėliams 5 minutes atvėsti, tuomet atsargiai peiliu apipjaukite kraštus ir išverskite ant lėkštės, galite apibarstyti cukraus pudra. Valgykite iškart :)
Kepta vištiena su citrina ir Provanso žolelėmis
Prieš maždaug mėnesį vieną įrašą pradėjau mintimi, kad pavasarėjant norisi lengvesnio maisto. Mmm, nebe. Nebesinori ir iš tiesų neturėtų, kai tokie dalykai darosi už lango. Iš vienos pusės gerai, nes saulėtas oras neblaško dėmesio per paskaitas, o bet tačiau ta tamsuma man jau galą daro. Belieka džiaugtis tik tuo, kad užvakar tikrai labai gražiai snigo. Ir tai antiskatino mokytis ne mažiau nei šildanti saulytė.
O šiandien atnešu keptos vištienos receptą ir būdą, kaip iškepti minkštą ir drėgną mėsą. Vandens vonelė. Magiški žodžiai, virtuvėje girdimi visose įmanomose srityse.
Daug laiko nereikalaujantis, bet visus lūkesčius išpildantis patiekalas – vištiena, marinuota citrinos sultyse ir kepta su daug prieskonių.
Kepta vištiena su citrina ir Provanso žolelėmis
4 didelės porcijos
4 vištienos ketvirčiai (taip pat galite naudoti kulšeles ar šlauneles – tamsiąją vištos dalį)
2 mažų arba 1,5 didelės citrinos sultys
2 v.š. extra virgin alyvuogių aliejaus
Druska, daug pipirų ir Provanso žolelių
Gerai nuplaukite ir nusausinkite vištieną. Į didelį dubenį išspauskite citrinų sultis, supilkite aliejų, sudėkite ketvirčius ir apibarstykite juos druska, pipirais ir Provanso žolelėmis. Leiskite pasimarinuoti bent jau pusvalandį, karts nuo karto apverčiant ir pamakaluojant. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių, į kepimo indą sudėkite vištieną ir paviršių gausiai apibarstykite Provanso žolelėmis ir pipirais. Orkaitės apačioje į gilią skardą įpilkite verdančio vandens, kuris garuodamas drėkins orkaitę, o tokiu būdu kepama mėsa neišsausės ir bus labai minkšta. Po 25 minučių ketvirčius apverskite. Kepkite dar 20-25 minutes, kol vištiena pilnai iškeps. Paskutines kelias minutes patariu įjungti grilio funkciją, kad paviršius įgautų auksinį atspalvį. Išėmę iš orkaitės, leiskite mėsai atvėsti 5 minutes ir… kibkite į darbą :)
Kakaviniai brownies su beurre noisette
Pavadinimas jau žada kažką nepaprasto, ar ne?
Kvapas. Jis gali sukelti galybę įvairiausių jausmų. Neužuodžiant valgomo maisto, jis tampa prėskas ir keistai suvokiamas. Uoslė ir skonio receptoriai veikia išvien, tad, norint pilnai įsijausti ir išgyventi valgymo malonumą, būtina skirti dėmesio ir skoniui, ir kvapui.
Trys aromatai, kuriuos myliu, mane lydi jau nuo vaikystės. Pirmasis – benzino kvapas. Rytai, kai su tėčiu 10 minučių žingsniuodavome iki didžiulo mašinų garažo ir galiausiai į jį įeidavome, versdavo mane stipriai nusišypsoti. Švelnus benzino kvapas, įsigėręs į grindis, lubas, sienas, krentantis ant nosies mažyčiais kvapo lašeliais, verčiantis giliai įkvėpti į plaučius. Dievinu jį. Vien dėl jo apsilankymas degalinėje tampa mažyte švente mano nosiai. Antrasis – šviežiai sumaltų kavos pupelių kvapas. Jau padaryta kava, pastovėjusios ar tiesiog nesumaltos pupelės kvepia puikiai, bet ne taip puikiai. Mėgstu sukišti nosį į šviežiai sumaltų kavos pupelių indą ir giliai kvėpuoti, šiek tiek saugantis, kad neprikvėpuočiau pačios kavos. Na, o trečiasis – spaudos kvapas. Kiekvieną dieną iki kokių 18 metų skaitydavau popierinius laikraščius (nelemti interneto laikai..) ir taip smarkiai juos uostydavau, kad mano nosies galiukas po to būdavo juodas. Nauja knyga irgi neišvengdavo pauostymo, kiekvieno naujo puslapio atvertimas prasidėdavo giliu įkvėpimu. Va taip. Uosli mergaitė aš, nepaneigsi.
O šiandien mane surado ketvirtasis aromatas, kurį uosčiau prigludusi kaip galima arčiau. Tai beurre noisette, angliškai vadinamo browned butter, kvapas. Visaip mąsčiau, kaip tai išversti į lietuvių kalbą, bet nė vienas variantas neskamba žaviai. Nei tai rudas sviestas, nei riešutinis sviestas, nei karamelizuotas sviestas. Nežinau, tad nusprendžiau palikti skambų prancūzišką pavadinimą. Bet jo kvapas.. Švelnus, saldus, riešutinis, labai šiltas ir šiek tiek karamelinis. Likau sužavėta, tikrai.
Kakaviniai brownies su beurre noisette
Šaltinis: The Cilantropist
150 g sviesto, supjaustyto kubeliais
250 g cukraus
3/4 puodelio geros kokybės kakavos miltelių
1/2 a.š. druskos
2 v.š. vandens
2 kiaušiniai
~55 g miltų (1/3 puodelio + 1 v.š.)
Puode ant vidutinės ugnies ištirpinkite sviestą. Nuolat maišydami kaitinkite, kol paviršius pasidengs baltomis putomis. Paskui putos po truputį dings, sviestas pradės burbuliuoti, o ant dugno daugės rudų trupinukų. Kai visiškai nebeliks baltų putų ir ant dugno bus daug rudų trupinėlių, nukelkite nuo ugnies, įmaišykite cukrų, kakavą, druską ir vandenį. Po 3-4 minučių, kai masė pravės, po vieną įplakite kiaušinius. Pradžioje tešla atrodys grublėta ir nevientisa, bet įmaišius kiaušinius ji suskystės ir taps lygi. Mentele įmaišykite miltus, nepermaišykite. Tešlą pilkite į kepimo popieriumi ar folija ištiestą kvadratinę 20×20 cm formą ir kepkite iki 165 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 25-30 minučių. Pradėkite tikrinti po 20 minučių, jei į vidurį įkištas pagaliukas išlenda aplipęs keliais tešlos gumulėliais, bet ne skysta tešla, viskas. Ištraukę iš orkaitės, išimkite brownies iš skardos ir palikite pilnai atvėsti kambario temperatūroje ar šaldytuve.
P.S. Maniškiai kepė mažesnėje formoje, dėl to jie aukštesni. Kitą kartą kepčiau ~27 min., kad vidus būtų kiek drėgnesnis.
Bananų duona su šokoladu
Bananų duona, kuri yra visai ne duona, o greičiau saldus, minkštas ir sodrus pyragas, tirpstantis burnoje. Bet pavadintas jis bananų duona. Ir ne kitaip. Bananų duonų esu kepusi ne vieną, ne dvi, ne tris ir turbūt ne 10, nes be proto dievinu bananus kepiniuose – ir keksiukuose, ir sausainiuose, ir pyraguose. Ir ir ir… ši bananų duonelė buvo pati skaniausia iš mano kada nors ragautų kepinių su bananais. Puri, minkšta, drėgna, saldi… Daug epitetų galėčiau sugalvoti, bet tikrai, stipriai stipriai rekomenduoju, nenuvils. Kepsiu. Ir dar ne vieną kartą. Bananų duonai būtina naudoti labai prinokusius, minkštus bananus, nes tik tokie kepiniui suteiks sodrumo, minkštumo ir saldumo. Ir vienas svarbiausių, galbūt net pats svarbiausias dalykas – neperkepkite. Kepkite tik tiek, kiek reikia, kad į pyrago vidurį įkištas dantų krapštukas išlįstų sausas. Ir toks jau dalykas, kepiniai su bananais man skanesnį kitą dieną, kai visi skoniai susimaišo ir kepinys subręsta. Žinoma, valgykite ją į sveikatą ir tą pačia dieną, bet siūlau dalį pasilikti rytojui – apsidžiaugsite. :) Bananų duona su šokoladu 100 g sviesto Minkštą sviestą išsukite su cukrumi. Po vieną įmuškite kiaušinius, gerai išplakdami po kiekvieno. Sudėkite grietinę, pieną, šakute sutrintus bananus ir gerai išmaišykite. Sukapokite šokoladą mažais gabaliukais. Sumaišykite miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną, druską bei šokoladą ir įmaišykite į bananų masę. Nepermaišykite – kai nebesimatys sausų miltų, sustokite. Pilkite tešlą į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepkite iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie valandą. Po 45 minučių pradėkite tikrinti dantų krapštuku. Kai iš vidurio jis išlįs sausas, traukite bananų duoną iš orkaitės ir palikite porą minučių atvėsti. Išimkite duoną iš formos ir leiskite pilnai atvėsti.
150 g cukraus
2 kiaušiniai
50 g grietinės
100 ml pieno
3 prinokę bananai
210 g miltų
1 a.š. kepimo miltelių
¼ a.š. sodos
¼ a.š. cinamono (puikus slaptas ingridientas)
100 g juodo šokolado
Žiupsnelis druskos
Špinatų, burokėlių ir cukinijų salotos su Brie sūriu
Ledinis vėjas, pasitinkantis iškišus nosį į lauką, pučiantis tiesiai į veidą, verčiantis sumažinti ėjimo greitį ir mėtantis plaukus ant veido (specialiai, blogietis), kad nieko nematytum. Štai va prašau, pavasaris :) Visai komiškas vaizdas, kai žmogus bando grumtis su gamta, bet, žinoma, jis pralaimi. Bet širdy jaučiu, kad pavasaris jau čia. Jis kvėpuoja tiesiai į veidą, kai matau raudoną, rausvą ir purpurinį dangų vakarais ir nedrąsius saulės spindulius rytais. Tuoj. Nespėsiu mirktelt ir kurią nors vasaros dieną rašysiu apie kankinantį karštį, (ne)tikėtai užklupusį Vilnių. Bet juk tai ir ir yra tai, kas gena į priekį žmones ir visą pasaulį – kaita. Salotos yra patiekalas, kuris labai dažnai mane verčia priartėti prie skonio kraštutinumų. Arba labai skanu, arba visiškai blah. Kol kas variantų „visiškai blah” buvo daugiau, nei tikrai skanių, įdomių salotų. Bet tos, kurios buvo puikios, stipriai palietė skonio receptorius. Viename Vilniaus restorane valgiau salotas su burokėliais ir keptu Brie sūriu. Aprašymas meniu skambėjo nuostabiai, tačiau pats patiekalas nesužavėjo. Tad turėdama galvoje burokėlių ir Brie derinį, pabandžiau sukurti kažką gardaus, pavasariško ir vitaminingo. O gavosi šaunus dalykas, visos sudedamosios dalys puikiai dera tarpusavyje, sukurdamos puikų skonį. Galbūt pasirodys keista, jog salotų užpile naudojamos apelsino, o ne citrinos sultys. Niekada nesu bandžiusi gardinti salotų apelsinu, tačiau šiandien, vedama eksperimentinės nuotaikos, atradau, jog apelsino saldumas ir rūgštumas puikiai papildo kitus užpilo skonius. Va taip. Špinatų, burokėlių ir cukinijų salotos su Brie sūriu 60 g šviežių špinatų Užpilui: 2 v.š. geros kokybės alyvuogių aliejaus, 1 a.š. grūdėtų garstyčių, pusės apelsino sultys, druska ir pipirai Švariai nuplaukite visas daržoves. Cukiniją supjaustykite plonais pusmėnuliais, burokėlį – stambokomis juostelėmis. Dubenyje sumaišykite špinatus, cukiniją ir burokėlį. Užpilui sumaišykite aliejų su garstyčiomis, apelsino sultimis, druska ir pipirais. Užpilkite jį ant daržovių, švelniai pamaišykite ir dėkite į lėkštes. Ant salotų dėkite gabaliukais pjaustytą Brie sūrį. Skanaus.
2 porcijos
1 nedidelė jauna cukinija
1 didokas virtas burokėlis
60 g pelėsinio sūrio Brie
Japoniškas sūrio pyragas su citrininiu kremu
Man nepatinka ilgos pertraukos tarp blogo įrašų, tačiau prasidėjus mokslams laiko gaminimui lieka vis mažiau. Liūdna, nes galvoje sukasi n+k receptų idėjų, bet tam, kad jos visos nugultų bloge, reiktų sutikti dėdulę Laiką ir paprašyti kelių papildomų valandų dienoje.
Kai toks nuostabus, saulėtas, šaltas ir gaivus pavasaris už lango, rankos ir galva nori nenori linksta prie lengvesnių desertų. Visai netyčia žiūrinėdama Youtube užtikau japonišką sūrio pyragą, kitaip dar vadinamą japonišku sūrio suflė pyragu. Dabar įsivaizduokite tradicinį amerikietišką sūrio pyragą. Jis tvirtas, kreminis, sunkus. O dabar atimkite didžiąją dalį sunkumo, pridėkite purumą, palikite švelnumą ir skonį. Va štai taip. Kitaip nusakyti šio pyrago tekstūros neįmanoma. Tai tarsi miksas tarp sunkaus sūrpyragio ir lengvo puraus pyragėlio. Puikus jis, labai. O jei dar naminio citrininio kremo šaukštelis kitas, tai išvis rojus. Švelnus, ne per saldus pyragas ir saldžiarūgštis, nuostabiai geltonos spalvos, kremas. Ar įmanoma apsiriboti vienu gabalėliu? Nelabai.
Japoniškas sūrio pyragas su citrininiu kremu
Pyrago receptas: Divas Can Cook, kremo receptas: Duonos ir žaidimų
250 g maskarponės sūrio
1/4 puodelio pieno
1/4 puodelio grietinėlės
100 g cukraus
75 g krakmolo
25 g miltų
3 kiaušiniai
2 v.š. citrinos sulčių
Žiupsnelis druskos
Išplakite kambario temperatūros maskarponę su pienu ir grietinėle. Supilkite pusę cukraus, citrinos sultis ir gerai išplakite. Atskirkite kiaušinių trynius nuo baltymų. Į sūrio masę įplakite trynius, įsijokite krakmolą, miltus ir druską, gerai išmaišykite. Iki standžių putų išplakite kiaušinių baltymus su kita puse cukraus ir švelniai įmaišykite į tešlą. Ją pilkite į formą, kurios dugnas ištiestas kepimo popieriumi, o kraštai ištepti sviestu ir pabarstyti miltais (geriausia naudoti atsegamą formą). Formos dugną ir kraštus standžiai apvyniokite folija, nes pyragas keps vandens vonelėje. Įkaitinkite orkaitę iki 175 laipsnių, dėkite pyragą ant skardos, į kurią pilkite verdančio vandens iki pusės pyrago formos aukščio. Kepkite pyragą 35-40 minučių, tuomet išjunkite orkaitę, šiek tiek praverkite dureles (įkiškite medinį šaukštą, kad laikytųsi) ir palikite pilnai atvėsti. Atvėsusį pyragą dėkite į šaldytuvą ir palaikykite kelias valandas.
Citrininis kremas:
2 citrinos
100 g cukraus
50 g sviesto
2 maži kiaušiniai
Į puodą dėkite kubeliais supjaustytą sviestą, cukrų, išplaktus kiaušinius, nutarkuotą vienos citrinos žievelę ir abiejų citrinų sultis. Kaitinkite ant mažos ugnies apie 20 minučių nuolat maišydami, kol kremas sutirštės ir nebetekės nuo medinio šaukšto nugarėlės. Perkoškite kremą per sietelį, kad pašalintumėte visus netyčia sutrauktus kiaušinių gabalėlius. Kremą supilkite į indelį ir laikykite šaldytuve iki 2 savaičių.
Rekomenduoju
